Soja
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Glycine | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Gauruotoji soja (Glycine max) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Soja (lot. Glycine, vok. Sojabohne) - pupinių (Fabaceae) šeimos augalų gentis. Pavadinimas kilęs iš graikų k. žodžio glikos - saldus, nes jų šaknys yra saldokos.
Vienametis žolinis augalas, panašus į pupelę. Stiebas status, vijoklinis ar kitokios formos. Lapai trilapiai. Vainikėlis baltas arba violetinis. Ankštis plokščia, plaukuota, su persmaugimais tarp sėklų, šiaudų arba rudos spalvos. Užaugina 1-4 grūdus. Dauguma rūšių yra endeminės.
Manoma, kad soja kilo iš Pietryčių Azijos, kurioje ir dabar savaime auga kaikurios jos rūšys. Jau 4000 metų prieš mūsų erą daugelis Kinijos gyventojų maitinosi soja. Europoje pradėjo plisti nuo XIX a. antrosios pusės. Dabar auginama Rytų Azijoje, Filipinuose, Pietų Afrikoje, Madagaskare, Australijoje, Vidurio ir Pietų Amerikoje. Daug sojų auginama Kinijoje, JAV, Indonezijoje, Japonijoje ir kt.
Gentyje yra apie 60 rūšių, išvesta daug veislių. Lietuvoje dekoratyviniuose želdiniuose ir eksperimentiniuose ūkiuose retai auginama gauruotoji soja (Glycine max).
Soja labai vertingas maistinis, pašarinis ir techninis augalas.
