Pradžios knyga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pradžios knyga - pirmoji Toros ir Senojo testamento knyga. Prasideda pasakojimais apie pasaulio sukūrimą ir baigiasi dviem trumpais pasakojimais apie Jokūbo ir Juozapo mirtį.
Šį straipsnį reikia sutvarkyti. Jei galite, tinkamai suredaguokite jo turinį, palikdami tik enciklopedinę medžiagą.
Taip užsklendžiama patriarchų istorija, taigi Izraelio protėvių šeimos istorija. Šioje vietoje biblinėje išganymo dramoje išryškėja tarsi paradigma – nuo dabar Izraelis jau bus ne šeima, bet Jahvės pašaukta tauta. Svarbus šios knygos užsklandos momentas, kad Juozapas prieš mirdamas savo broliams skelbia sugrįžimą į Abraomui, Izaokui ir Jokūbui pažadėtą žemę (žr. Pr 50, 24). Taigi šis pažadas, viena vertus, nukelia Pradžios knygos skaitytojus į istorinę praeitį, kuri ryškiai paženklinta žemės pažadu Izraelio protėviams; kita vertus, jis atveria Biblijos pasakojimą ateičiai, kuri be žemės pažado Izraelio sūnums nebūtų buvusi tikra ateitis. Struktūriškai tad Pr knygos pabaigoje buvę pasakojimai susiejami su ta istorija, kurią rasime Iš–Įst knygose.
