Tora
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tora (hebr. Torah תורה) - Mozės Penkiaknygė, pagrindinis judėjų religinis/teisinis traktatas, Šventasis Raštas. Tora susideda iš penkių knygų:
- Pradžios (hebr. Berešit בראשית),
- Išėjimo (hebr. Šmot שמות),
- Levito (hebr. Vaikra ויקרא),
- Skaičių (hebr. Bemidbar במדבר)
- Pakartoto Įstatymo (hebr. Dvarim דברים).
Žodis „Torah“ dažnai verčiamas kaip „Įstatymas“, nors tiksliau būtų - „Mokymas“. Remiantis Judaizmo tradicija, egzistuoja dvi Toros - rašytinė ir sakytinė (Talmudas). Sakytinė Tora buvo perduodama iš lūpų į lūpas, kol 200 m. ją užrašė rabinas Judah haNasi.