Kolainiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kolainiai | ||
|---|---|---|
| Savivaldybė | Kelmės rajonas | |
Kolainiai - gyvenvietė Kelmės rajone, 5 km į vakarus nuo Užvenčio, Ventos aukštupyje, gražioje kalvotoje vietovėje. Yra Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia ir parapija (atstatyta bažnyčia, konsekruota 1997 m. spalio 12 d.).
[taisyti] Istorija
1257 m. Mindaugo užrašuose minima Kolainių (Kulene) žemė. LDK laikais Kolainiai buvo dvaras, priklausęs Patumšio valsčiui. XV a. Kolainius valdė P. Sirevičius, 1512 m. nupirko Petras Adamkavičius. Yra išlikęs 1660 m. Kolainių dvaro inventorius. Iš 1717 m. mokesčių užrašų matyti, jog tuomet už dvarą mokesčius mokėjo savininkas Jeronimas Adamkavičius, po kurio dvarą paveldėjo Žemaičių raštininkas ir daugelio valsčių savininkas Jonas Adamkavičius. Jis 1740 m. pastatė bažnyčią, Kolainiai virto bažnytkaimiu.
1750 m. J. Adamkavičius su žmona, nesulaukę palikuonių, visą dvaro žemę su aplinkiniais kaimais užrašė karmelitams, įsteigė vienuolyną ir pastatė jam pastatus. Jonas Adamkevičius mirė 1763 m., tuomet dvarą perėmė vienuolyno viršininkas Benediktas Paulavičius. Jo žinioje buvo dvaras, 14 kaimų, iš viso apie 300 valakų žemės.
Valdomas vienuolyno Kolainių miestelis išaugo. Uždarius jėzuitų ordiną, 1797 m. Kolainių karmelitai perėmė jėzuitų Kražių gimnaziją, 1806 m. Kolainiuose įkūrė 6 klasių gimnaziją, į kurią iš Kražių perkėlė apie 100 mokinių. Joje gimnazistai mokėsi vokiečių, prancūzų kalbų, fechtavimo, muzikos.
Mokykla klestėjo, bet po 1831 m. sukilimo, kai daug mokinių prisijungė prie sukilėlių, 1835 m. ją uždarė. Po 1863 m. sukilimo uždarė ir patį vienuolyną. Į jį atkelti kolonistai stačiatikiai iš Sibiro - Blagoveščensko. Kurį laiką ir bažnytkaimį bandyta vadinti Blagoveščensku. Stačiatikiai katalikų bažnyčią perstatė į cerkvę, naudojosi buvusio vienuolyno pastatais.
