Venta (upė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Venta | |
---|---|
|
|
Ilgis | 343 km |
Baseino plotas | 11 800 km² |
Vidutinis debitas | - m³/s |
Ištakos | Lietuva |
Žiotys | Baltijos jūra |
Šalys | Lietuva, Latvija |
Venta - šiaurės vakarų Lietuvos ir Latvijos vakarų upė. Prasideda Venių apylinkėse (Kelmės rajonas), 10 km į pietvakarius nuo Užvenčio. Iš pradžių teka į šiaurės rytus; maždauk nuo Ventos-Dubysos kanalo teka į šiaurę per Kuršėnus (Šiaulių rajonas); kiek aukščiau Papilės priartėjus prie Šiaulių-Mažeikių geležinkelio pasuka į šiaurės vakarus, teka per Papilę (Akmenės rajonas), Viekšnius, Mažeikius. Nuo Leckavos 3 km teka Latvijos siena. Toliau - per Latviją į šiaurę ir šiaurės vakarus. Kuldygoje ant Ventos upės yra plačiausias Europoje krioklys. Įteka į Baltijos jūrą ties Ventspiliu.
Didžiausi intakai:
- kairieji: Uogys, Virvyčia, Šerkšnė, Varduva, Lūšis, Lėtiža, Kuoja;
- dešinieji: Ringuva, Dabikinė, Vadakstis, Zania, Ciecerė, Puonakstė, Abava, Varžupė.
Vidutinis nuolydis Lietuvoje 85 cm/km. Aukštupyje vaga 3-5 m pločio, nuo Užvenčio iki Varduvos žiočių 30-50 m. Vyraujantis vagos gylis 1-2 m. Aukštupyje daug akmenuotų rėvų. Vyraujantis slėnio plotis 0,3-0,8 km. Srovės greitis 0,1-0,4 m/s.
Debitas, m³/s | ties Ramučiais | ties Papile | ties Kuodžiais |
---|---|---|---|
Maksimalus | 111 | 369 | 491 |
Vidutinis | 4,45 | 9,55 | 29,4 |
Minimalus vasarą | 0,18 | 0,15 | 0,18 |
Minimalus žiemą | 0,21 | 0,1 | 0,51 |
Vandens lygio metinė svyravimų amplitudė Papilėje būna 4 m, ties Abavos žiotimis - 10 m. Upė užšąla vidutiniškai gruodžio pabaigoje, anksčiausiai - lapkričio viduryje. Ledo didžiausias storis nuo 58 cm (žemupyje) iki 90 cm ties Papile. Ledo danga aukštupyje ir vidurupyje išsilaiko 54-74 dienas. Pavasarį ties Papile nuteka 41%, vasarą 6%, rudenį 20%, žiemą 27% viso metinio vandens kiekio. Ventos slėnis ties papile paskelbtas geologiniu draustiniu. Ties Užvenčiu ir 17 ha drėkinimo tvenkinys.
Venta vokiškuose šaltiniuose vadinama Windau, lenkiškuose - Windawa.