Aušra (muziejus)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Aušros“ istorijos ir etnografijos muziejus - didžiausias Lietuvos regioninis muziejus.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Įsteigtas 1923 m. kovo 11 d., švenčiant pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ (ėjo 1883–1886 m.) 40-metį, pavadintas jo vardu. Iniciatorius - kultūros ir spaudos veikėjas, kraštotyrininkas, teisininkas Peliksas Bugailiškis. Steigėjas - Šiaulių apskrities valdyba.
Muziejaus steigimo akte rašoma: „Aušros" laikraštis prikėlė lietuvių tautą iš ilgo ir sunkaus letargo miego, dėka jam ir jo platintojams, lietuvių tautą iš po sunkiai nešamo dar 35 m. svetimtaučių jungo, tapo nepriklausoma. Šiaulių apskrities valdyba (...) nutarė (...) steigti prie Šiaulių apskrities valdybos "Aušros" muziejų, kur bus talpinami brangūs mūsų tautai kaip iš gilios senovės, taip ir iš "Aušros" laikų dokumentai, atsiminimai, taipogi ir visi kiti istorijos bei kultūros reikšmės turintieji daiktai".
Pirmieji muziejaus etnografijos, archeologijos, istorijos eksponatai – jo įkūrimo steigėjų bei muziejaus rėmėjų, Šiaulių inteligentų padovanotos asmeninės kolekcijos. Tačiau muziejaus veikla per pirmuosius ketverius metus neišsiplėtė. 1928 m. muziejų su 469 eksponatais savo globon perėmė ir ekspoziciją įrengė Šiaulių kraštotyros draugija. Muziejui paskirtas buvusios pirties pastatas tuometinėje Maišo gatvėje, kur tų pačių metų gegužės 15 d. buvo atidaryta pirmoji muziejaus ekspozicija. Pirmuoju muziejaus vedėju tapo Česlovas Liutikas (1903-1984 m.).
1930 m. pradėtos organizuoti etnografinės ekspedicijos, per kurias buvo surinkta naujų eksponatų, sukauptas etnografinis archyvas. Apie 1800 eksponatų sudarė atskiras kolekcijas: Krašto gamtos, Geografijos ir etnografijos, Archeologijos ir visuomenės istorijos, Darbo ir Meno. Muziejui praturtėjus eksponatais nutarta statyti specialiai pritaikytus rūmus. Rūmai turėjo būti pastatyti parke, šalia grafų Zubovų rūmų. Buvo sudarytas Muziejaus - bibliotekos rūmų statymo komitetas, tačiau dėl lėšų stokos statyba buvo nutraukta. Muziejui 1933 m. pradžioje paskirtos patalpos Aušros alėjoje pastatytos mokyklos antrame aukšte ir palėpėje. Pats muziejus perduotas savivaldybei, Kraštotyros draugija liko tik jo tvarkytoja.
1933 m. gegužės 14 d. naujose patalpose atidaryta papildyta ekspozicija. Pradėtos rengti parodos apie 1863 m. sukilimą (1933 m.), Senovės knygas (1934 m.), Senovės meną (1936 m.), Vilnių (1939 m.). Parodų metu buvo skaitomos paskaitos, o joms pasibaigus dalis eksponatų likdavo muziejuje.
"Aušros" muziejus tuo metu buvo gerai žinomas Lietuvoje ir užsienyje. Jo fondais naudojosi prof. Vaclovas Biržiška, prof. Augustinas Janulaitis, prof. V.Antonevičius, dr. Jonas Totoraitis, prof. Petras Avižonis, doc. Paulius Galaunė, prof. L. Grufmanas ir S.Eriksonas iš Švedijos ir kt. Muziejaus eksponatai buvo rodomi tarptautinėse parodose - 1935 m. Prancūzijoje, Trokadero muziejuje ir 1939 m. pasaulinėje parodoje Niujorke. Muziejuje dirbo Adomas Vitauskas, Juozas Petrulis, Stasys Daunys, Marijona Čilvinaitė, Albinas Kriauza, Vladas Trinka, Vladas Zdzichauskas, Stasys Brašiškis ir kiti.
P.Bugailiškio iniciatyva pradėta leidybinė veikla. Nuo 1930 m. leistas unikalus "Šiaulių metraštis", periodinė informacijos, statistikos ir kraštotyros knyga. 1930, 1931, 1932, 1933 ir 1938 m. išleistos 5 knygos. Nuo 1934 iki 1943 m. leistas kraštotyros žurnalas "Gimtasai kraštas" (išėjo 31 numeris). Žurnale publikuota vertinga medžiaga, todėl jis tapo to meto istorijos šaltinis. Savo mokslinę karjerą jame pradėjo daugelis žinomų Lietuvos archeologų:Marija Gimbutienė - Alseikaitė, Povilas Kulikauskas ir kiti.
1940 m. įsikūrus Lietuvos mokslų akademijai, „Aušros" muziejus kartu su žurnalu „Gimtasis kraštas" buvo perduotas jos žinion, tapo MA Etnologijos instituto įstaiga, o 1942 m. buvo perduotas Švietimo valdybos aukštojo mokslo departamentui. Nuo 1940 m. nacionalizuojant dvarus pradėtas kaupti dvaruose buvusių dailės kūrinių rinkinys.
įpusėjus karui 1943 m. vokiečių karinė valdžia įsakė per trumpą laiką muziejaus pastatą perduoti karo ligoninei. Eksponatai buvo paslėpti daugiau nei 50 vietų Šiauliuose ir jo apylinkėse. „Aušros" muziejaus evakuacija - neeilinis įvykis Lietuvos muziejininkystės istorijoje. Tačiau ji nepraėjo be pasekmių - keletas slėptuvių buvo subombarduotos. Per karą žuvo trečdalis muziejaus eksponatų. O ir išsaugotų nebuvo kur grąžinti - sudegė muziejaus pastatas.
Laikina muziejaus raštinė buvo įrengta P.Bugailiškio name Žemaitės g. 17. Ten patalpinta ir dalis išlikusių eksponatų. Tik 1950 m. muziejui buvo paskirta liuteronų evangelikų bažnyčia, į kurią iš laikinų sandėlių ir slėptuvių buvo sugabenti kiti eksponatai. 1953 m. "Aušros" muziejų savo žinion perėmė LTSR Kultūros ministerija.
1955 m. muziejui paskirtas Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių namas Vytauto g. 89, kuriame 1959 m. buvo atidaryta pirmoji pokarinė muziejaus ekspozicija. 1963 m. ji buvo pertvarkyta ir atspindėjo Šiaulių krašto ir Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki 1940 m. Kiek pertvarkoma ekspozicija gyvavo iki 1977 m. 1986 m. čia buvo atidaryta pirmoji muziejaus istorijoje dailės ekspozicija. 1991 m. Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės tėvų namą oficialiai padovanojo "Aušros" muziejui.
1966 m. muziejui buvo grąžintas pastatas Aušros al. 47. Iki 1976 m. šių rūmų salėse buvo rengiamos parodos. 1978 m. čia buvo atidaryta istorijos ir etnografijos ekspozicija. 1976 - 1997 m. prijungus buvusius visuomeninius Fotografijos, Dviračių, Radijo ir televizijos muziejus išsiplėtė rinkinių apimtis ir struktūra. Nuo 2000 m. kaupiamas atvirukų rinkinys. Šiuo metu muziejus priklauso Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai. Muziejuje dirba 40 specialistų, yra 6 specializuotų muziejinių rinkinių skyriai ir 10 ekspozicijų. Muziejuje saugoma per 200 000 eksponatų. Muziejaus direktorius – Raimundas Balza.
1996 m. įregistruota muziejaus leidykla, kuri jau išleido per 60 leidinių. Yra biblioteka, kur saugoma apie 19 000 leidinių. Muziejus organizuoja konferencijas, kitus renginius. „Aušros" muziejus yra įsteigęs Pelikso Bugailiškio premiją, kuri kasmet kovo 11 d. skiriama studentui, kraštotyrininkui, muziejininkui už darbus ir veiklą muziejininkystės, kraštotyros, kultūros ir mokslo srityse bei darbus, įprasminančius P.Bugailiškio vardą.
[taisyti] Filialai ir ekspozicijos
[taisyti] Aušros alėjos rūmai
Archeologijos rinkinys kaupiamas nuo muziejaus įkūrimo, tačiau Archeologijos skyrius įkurtas tik 1989 m. Archeologinių tyrimų pradininkas buvo istorikas Balys Tarvydas, 1931 - 1937 m. ištyręs keletą archeologijos paminklų. 1954 - 1969 m. muziejaus direktorius Julius Naudužas tyrinėjo 6 kapinynus ir 2 piliakalnius Šiauliuose, Šiaulių, Joniškio, Kretingos, Akmenės ir Radviliškio rajonuose.
Archeologijos skyriaus fonduose saugoma apie 6000 eksponatų iš 317 archeologijos paminklų. 2892 eksponatai yra atsitiktiniai radiniai, o kiti - surinkti iš tyrinėtų paminklų. Tai pati vertingiausia archeologijos rinkinio dalis apie Šiaurės Lietuvos ir Šiaulių apylinkių istoriją nuo seniausių laikų ir materialinę kultūrą nuo pirmųjų žmonių įsikūrimo šiose apylinkėse iki XVII a. Eksponuojami darbo įrankiai, ginklai, papuošalai, prekybos objektai, archeologiniai lobiai ir kt. Skyriaus fonduose saugoma didelė ir vertinga kunigo J.Žiogo archeologinė kolekcija (1020 vnt.).
Pastarųjų metų archeologės Birutės Salatkienės tyrinėjimai Lieporių archeologijos paminklų komplekse ir Audronės Šapaitės - Šiaulių senamiestyje suteikė naujų vertingų duomenų Lietuvos archeologijos mokslui. Tai geležies lydymo verslo radiniai, mediniai šuliniai, laidojimo apeigų vieta kapinyne ir Šiaulių senamiesčio XVI-XVIII a. radiniai. 1993 m. įkurta archeologinių dirbinių konservavimo laboratorija.
Istorijos skyrius įkurtas 1930 m. Šiuo metu jis didžiausias muziejuje. Jame sukaupta apie 70 000 pagrindinio fondo ir apie 24 000 pagalbinio fondo eksponatų. Tai labai įvairi medžiaga, atspindinti Šiaulių ir Šiaurės Lietuvos istoriją nuo XVI a. iki 1940 m. Pagrindinės skyriaus eksponatų grupės: negatyvai ir fotografijos, numizmatika, dokumentai, spaudiniai ir daiktai. Negatyvai kaupiami nuo muziejaus įkūrimo. Jų sukaupta apie 29000. Fototekoje saugoma ir daugiau nei 5000 originalią fotografijų.
Numizmatikos rinkinyje 17 000 pagrindinio ir 8 000 pagalbinio fondo eksponatų, 17 lobių. Seniausios rinkinio monetos - iš antikinės Graikijos, datuojamos 440 - 350 m. pr. m. e. Vertingiausia rinkinio dalis - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos pinigai. Saugoma ir apie 700 ordinų bei medalių. Popierinių pinigų rinkinį sudaro beveik visų Europos ir daugelio pasaulio valstybių pinigai.
Dokumentų rinkinyje saugoma apie 9 000 eksponatą. Labai vertingas memorialinis Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų, rašytojų, mokslininkų memorialinis palikimas - Žemaitės, P.Višinskio, S.Kymantaitės - Čiurlionienės, M. Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos, O.Pleirytės - Puidienės, J.Jablonskio, P.Bugailiškio, G.Petkevičaitės - Bitės fondai. 1991 m. į skyrių pateko gausus ir ypač vertingas Putvinskių archyvas. Taip pat skyriuje saugomi dvarų archyvai, „Kultūros" bendrovės archyvo dalis, „Aušros" muziejaus ir Šiaulių kraštotyros draugijos fondai.
Sukaupta apie 4000 spaudinių. Vertingiausi - spaudos draudimo laikų leidiniai, Šiauliuose leistos knygos, tarp jų „Kultūros" bendrovės leidiniai, pedagogo Jono Murkos asmeninės bibliotekos dalis. Vertingas apie 200 vnt. tarpukario Lietuvos plakatų rinkinys. Saugoma apie 3000 miestiečių buities ir memorialinių daiktų, Šiaulių fabrikų gaminių pavyzdžių, laikrodžių, ginklų, Šiaulių miesto savivaldybės bei apskrities įstaigų antspaudų kolekcijos.
1993 m. tarybinio laikotarpio istorijos skyriaus pagrindu buvo sukurtas Naujausios istorijos sektorius, kuriame kaupiama ir saugoma Antrojo pasaulinio karo, rezistencijos, politinių kalinių ir tremtinių, sovietų okupacijos, Atgimimo ir nūdienos medžiaga. Sektoriuje yra 25 270 pagrindinio fondo ir 10 774 pagalbinio fondo eksponatų. Kasmet sektorius pasipildo 1-1,5 tūkstančio naujų eksponatų.
Gausus ir vertingas buvusio šiauliečio Antano Ulpio (1904 - 1981 m.) fondas (apie 1300 vnt.). Nuo 1992 m. pradėtas kaupti lietuvių išeivių fondas. Šiandien jame 2040 eksponatų. Išsiskiria Urugvajaus lietuvių bendruomenės (apie 1500 vnt.), Klyvlendo lietuvių bendruomenės fondai. Dalis šių eksponatų rodyta 1996 m. suruoštoje parodoje "Grįžta lietuvių išeivių kultūrinis palikimas".
XVI–XIX a. Šiaulių miesto istorija iliustruojama žemėlapiais, ginklais, pinigais, Šiaulių pavieto bajorų ir jų seimelių dokumentais. Rodoma miesto ir dvaro buitis. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio ekspozicijoje – dokumentai, nuotraukos, ordinai, medaliai, vėliavos; plačiai supažindinama su Lietuvos politiniais įvykiais, Šiaulių pramone, kultūra, buitimi. Apie pokario istoriją pasakoja ekspozicijos dalis „1941–1953 metų represijos“, apie paskutiniuosius metų įvykius – ekspozicijos dalis „Atgimimas“.
Iki karo etnografijos rinkinių kaupimas buvo pagrindinė muziejaus darbo kryptis. Muziejus rengė etnografines ekspedicijas, per kurias surinkta didžioji eksponatų dalis, pildytos anketos, suformuotas etnografijos archyvas (kaimų ir kitą vietovių aprašomoji medžiaga, planai, nuotraukos, brėžiniai, piešiniai). Pirmojoje (1928 - 1933 m.) ir antrojoje (1933 - 1943 m.) muziejaus ekspozicijose dominavo etnografijos eksponatai, o Etnografijos skyrius muziejuje buvo pagrindinis. Per karą žuvo 25% etnografijos rinkinio eksponatą. Šiuo metu skyriuje saugoma daugiau nei 11 000 eksponatą, atspindinčią Žemaitijos ir vidurio Lietuvos valstiečių verslus. Eksponatai skirstomi į grupes: namų apyvokos ir buities daiktai, žemės ūkio ir amatininkų įrankiai, tekstilė, paprotinis inventorius. 218 eksponatų datuoti, iš ją seniausi - 1759 m. statinaitė, 1770 m. šukuotis, 1774 ir 1791 m. obliai - leistuvai, 1780 m. spinta ir kt. Daugelis eksponatų su asmens žymenimis. Gausus ir vertingas linininkystės įrankių rinkinys, Užgavėnių kaukių, margučių rinkiniai. Geležinės kryžių viršūnės 1993 m. buvo eksponuotos parodoje, kuri vyko Austrijoje, Švarcenau mieste.
[taisyti] Venclauskių namai
Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių namas statytas 1925 - 1927 m. (architektas Karolis Reisonas), jame šeima gyveno iki 1944 m. 1955 m. namas paskirtas "Aušros" muziejui. 1959 m. čia buvo atidaryta pirmoji pokarinė muziejaus ekspozicija. 1963 m. ekspozicija buvo pertvarkyta ir atspindėjo Šiaulių krašto ir Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki 1940 m. Joje buvo Archeologijos, Etnografijos, Liaudies meno ir Istorijos skyriai. Ekspozicija gyvavo iki 1977 m. 1977 - 1980 m. pastatas buvo remontuojamas. 1986 m. čia atidaryta pirmoji dailės ekspozicija. 1992 m. rūmai oficialiai pavadinti Venclauskių namais. 1995 m. atidaryta S. ir K. Venclauskių ekspozicija, nušviečianti garsaus advokato ir talentingos aktorės bei režisierės šeimyninį ir visuomeninį gyvenimą. Šeimos, išauginusios daugiau nei 100 pamestinukų bei neturtingų vaikų, atminimui muziejaus terasoje 1993 m. atidengta skulptūra "Motinystė" (skulptorius A.Šnaras). 2005 m. atidengtas paminklas Kazimierui Venclauskiui (skulptorius Gintautas Luošaitis). Šiuo metu Venclauskių namuose įsikūrusi muziejaus administracija, Istorijos ir Dailės skyriai, biblioteka.
Dailės kūriniai muziejuje kaupiami nuo muziejaus įkūrimo. Prieš karą šį darbą dirbo dailininkas S.Vaitkus. 1936 m. muziejus jau turėjo 82 paveikslus, 10 skulptūrų. Daug dailės kūrinių į muziejų pateko 1940 m., kai pagal Kultūros paminklų apsaugos įstatymą muziejininkai registravo ir saugojo nacionalizuojamas meno vertybes. 1969-1979 metais Dailės skyriaus vedėjas Vincas Vaitekūnas užmezgė ryšius su daugeliu profesionalių dailininkų ir tautodailininkų. Tai padėjo sparčiai gausinti skyriaus rinkinius. Šiuo metu Dailės skyriaus fonduose saugoma apie 11 000 profesionaliosios dailės ir tautodailės eksponatų.
Skyrius gali pasigirti darbų, kuriuos sukūrė Vilniaus mokyklos atstovai Pranciškus Smuglevičius, V.Smakauskas, V.Slendzinskis; lietuvių dailės klasikai Mstislavas Dobužinskis, Antanas Gudaitis, Petras Kalpokas, Marcė Katiliūtė, Kazys Šimonis, Stasys Ušinskas, Adomas Varnas, garsūs Vakarų Europos dailininkai. Eksponuojami F.Albanio "Europos pagrobimas", B.P.Omeganko "Peizažas su avimis", F.Trevizanio "Šventoji šeimyna", V.Ženisono, F.Žeraro, S.L.Miulerio ir kt. autorių kūrinių. Saugoma didžiausia Lietuvoje klasikinių japonų Edo laikotarpio graviūrų kolekcija (Hiroshige, Eizan, Kunisados, Hokusai ir kitą autorių darbai), litografijos iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“.
Skyriuje saugomas didžiausias Lietuvoje (70 vnt.) liaudies meno raižinių rinkinys. Tai K.Grigalausko, A.Vinkaus ir kitų autorių darbai. Gausi ir įspūdinga savamokslio skulptoriaus kunigo Antano Rimavičiaus medžio skulptūrų kolekcija. 1986 m. į Dailės skyrių pateko didelis šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901-1986 m.) memorialinis fondas.
[taisyti] Fotografijos muziejus
1976 m. prie "Aušros" muziejaus buvo prijungtas Lietuvos fotografijos meno draugijos Fotografijos muziejus, kurį 1973 m. įkūrė Šiaulių fotoklubo pirmininkas Antanas Dilys. Muziejui 1975 m. buvo paskirtos patalpos Vilniaus g. 140. Eksponatai skirstomi grupėmis: senosios ir meninės fotografijos, negatyvai, fotografijos gamybos priemonės, daiktai, spaudiniai, dokumentai. Kaupiama speciali literatūra. Skyriuje saugoma 22 237 pagrindinio ir 7 620 pagalbinio fondo eksponatų. Visoje ekspozicijoje rodomi fototechnikos pavyzdžiai, kuriuos naudojo visų kartų Lietuvos fotografai.
Išsiskiria gausios ir vertingos fotografų A.Jurašaičio (1859 - 1915 m.), J.Daubaro (1896 - 1982 m.), K.Baulo (1893 - 1964 m.) negatyvų, B.Buračo (1897-1972 m.) ir J.Kacenbergo (1916 - 1978 m.) fotografijų, dokumentų ir daiktų kolekcijos, fotografo P.Karpavičiaus (1909-1986 m.) asmeninis fondas. Saugomos šiuolaikinių fotomenininkų A.Macijausko, A.Sutkaus, R.Požerskio, A.Kunčiaus, S.Žvirgždo darbų kolekcijos, išeivijos fotografų K.Daugėlos, A.Grigaičio, A.Kezio fotografijos ir albumai.
Fotografijos muziejaus darbuotojai tyrinėja Lietuvos fotografijos raidą, dalyvauja ir patys rengia konferencijas. Tradicine tapo nuo 1993 m. vykstanti tarptautinė konferencija „Fotografija. Paveldas ir dabartis". Muziejuje per metus surengiama per 20 fotografijos istorijos bei šiuolaikinės fotografijos parodų, nemaža lietuvių ir užsienio autorių meninės fotografijos parodų.
Per Antrąjį pasaulinį karą Šiauliai buvo beveik sugriauti. Sudegė ir teatro pastatas. Šie skaudūs karo padariniai užfiksuoti unikaliose Stasio Ivanausko fotografijose. S. Ivanauskas gimė 1917 m. Radviliškio valsčiuje. 1924 m. persikraustė į Šiaulius, kur, baigęs pradinę mokyklą G. Zilbermano fotolaboratorijoje buvo fotografo M. Fligelio mokinys bei padėjėjas. Išmokęs amato, nuo 1940 m. pradėjo dirbti Šiaulių „Aušros“ muziejuje, o nuo 1945 m. – ir Šiaulių dramos teatre fotografu. S. Ivanausko archyve saugoma 9 tūkst. negatyvų. Atvirukų sektorius susikūrė 2000 m. filokartistų A. ir R. Dilių padovanotos kolekcijos pagrindu. Šiuo metu rinkinyje yra apie 80 000 įvairių šalių atvirukų.
[taisyti] Jovaro namas
Jovaro memorialinė ir literatūrinė ekspozicija „Literatūros kūrėjų pasaulis ir likimai“. 1986 m. name, kuriame 1946–1967 m. gyveno poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras atidarytas muziejus, įrengti poeto memorialiniai kambariai. Ekspozicijoje - Povilas Višinskis, Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Matas Untulis, Matas Slančiauskas, Matas Grigonis, Juozas Miliauskas-Miglovara, Julius Janonis, Kostas Korsakas, Faustas Kirša, Liudvikas Jakavičius-Lietuvanis, jų gyvenimas bei kūryba.
[taisyti] Chaimo Frenkelio rūmai
Rūmai statyti 1908 m. Manoma, kad juos projektavo Ch. Frenkelio sūnus Jakobas. Rūmai – charakteringas moderno architektūros paminklas. Juose gyveno Chaimo Frenkelio šeima, vėliau, iki 1940 m. - jo sūnus Jakobas. 1920 – 1940 m. čia veikė privati žydų gimnazija. Per Antrąjį pasaulinį karą įsikūrė vokiečių karo ligoninė, vėliau ilgu metus veikė sovietų karo ligoninė. 1994 m. pastatas perduotas „Aušros“ muziejui. Šiuo metu baigiamas restauruoti.
2002 m. birželio 20 d. vienoje restauruoto antro aukšto salėje atidaryta nauja edukacinė ekspozicija „Šiaulių žydija XX a. I pusėje” - “Aušros” muziejaus Istorijos skyriaus projektas Švietimo kaitos fondo paskelbtam konkursui “Holokausto istorija mūsų žemėje”. Ji sudarė galimybę plačiai atspindėti žydų etnokultūros temą - dvasinį ir kultūrinį šios bendruomenės gyvenimą Šiauliuose iki Katastrofos. Pirmoji ekspozicijos tema “Tas savitas žydų pasaulis…” pasakoja apie savitą ir šiandieninei kartai mažai žinomą žydų gyvenseną, tradicijas, papročius, bendruomenės sandarą, švietimą, kultūrą ir sportinį gyvenimą. Unikaliausi šios temos eksponatai - šiauliečio dailininko G. Bagdonavičiaus piešiniai, kuriuose litvakų portretai, atskleidžiantys jų išskirtinumą, paslaptingumą, išryškinantys žydų tradicijas.
Ekspozicijoje pristatomas žydų indėlis į ekonominį miesto gyvenimą. XIX a. pab. - XX a. pr. iš žydų kapitalų sukurta odų pramonė išgarsino miesto vardą, formavo Šiaulių, pramoninio miesto, įvaizdį, išlikusį iki mūsų dienų. Katastrofos tema - Šiaulių žydų bendruomenę ištikusi tragedija Antrojo pasaulinio karo metais - atkuriama ne tik ikonografine medžiaga. Laikmečio tragizmą sustiprina stilizuotas geto vaizdas: spygliuotos vielos tvoros fragmentas ir vaizdo technika rodoma P. Steponavičiaus reprodukcija „Žydai varomi į getą 1942 m.”. Ši ekspozicija su panaudota vaizdo technika - pirmoji “Aušros” muziejuje. Ekspozicijoje be muziejaus rinkinių panaudota valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Šiaulių apskrities archyvo, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės ir asmeniniame Leibos Lipšico archyvuose saugoma žydų istorijos paveldo medžiaga.
Laisvose rūmų salėse kuriama nauja dailės kūrinių ekspozicija.
[taisyti] Radijo ir televizijos muziejus
Muziejus įsteigtas 1982 metais. Ekspozicijoje rodomi seni, bet dar veikiantys gramofonai, muzikinės dėžutės, patefonai, radijo imtuvai, televizijos aparatūra, televizoriai. Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija vilioja į muziejų jaunuosius lankytojus. Moksleiviams muziejuje rengiami konkursai, vedamos pamokos ir kiti užsiėmimai.
[taisyti] Dviračių muziejus
1980 m. Šiaulių dviračių ir variklių gamykloje „Vairas" buvo įkurtas visuomeninis Dviračių muziejus. 1985 m. muziejus perkeltas į pastatą Vilniaus g. 139. Tais pačiais metais čia atidaryta ekspozicija. 1993 m. užsidarant gamyklai Dviračių muziejus perėjo "Aušros" muziejaus žinion. Muziejaus ekspozicijoje rodoma virš 300 eksponatų, iš jų 80 dviračių ir 4 velomobiliai. Ypač dažni svečiai - vaikai. Čia jie gali ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pasivažinėti velomobiliu.
[taisyti] Žaliūkių malūnas
1967 m. ekspozicija įrengta mediniame vėjo malūne, statytame apie 1875-1880 m. Žaliūkių kaime. Daugelį metų jis priklausė Danielių giminei. Malūnas keletą kartų restauruotas. Šiuo metu jame demonstruojama išlikusi malimo technika ir įrenginiai.
[taisyti] Pakruojo dvaro rūmai
Pakruojo dvaras Parko g. 5 yra vienas didžiausių Lietuvoje. Dvaro ansamblis statytas XVIII a. pab. - XIX a. pr. Rūmai su ūkiniais pastatais sudaro darnų architektūros ansamblį. Apie 1780 - 1790 m. dvaras atiteko vokiečių kilmės baronams Ropams. Dvaro pastatai - klasicistinio stiliaus. Ansamblio centre - dviejų aukštų rūmai su portiku. Rūmų vidaus planas - anfiladinis. Centre - ovali salė su jonėnų kolonada. Dvaro ūkiniai pastatai gerai išsilaikę. Prie rūmų - angliško stiliaus parkas, užveistas 1850 - 1860 m. Ilgą laiką dvaro rūmuose veikė Žemės ūkio darbuotojų kvalifikacijos kėlimo mokykla. 1988 m. Pakruojo dvaro rūmai perduoti "Aušros" muziejui. Dvaro rūmai yra respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Šiuo metu čia vyksta kultūriniai renginiai, rengiamos parodos.
[taisyti] Dionizo Poškos Baubliai
1812 m. poetas Dionizas Poška savo gimtinėje, Bijotės dvare, Šilalės raj., dviejų nukirstų ąžuolų išskobtuose kamienuose, įsteigė muziejų. Ąžuoluose buvo laikomi archeologiniai radiniai, ginklai, šarvai, monetos. D.Poškai mirus, baubliai buvo menkai prižiūrimi, tik 1930 m. apsaugoti pašiūrėmis. Nuo 1962 m. baubliai - "Aušros" muziejaus filialas. Baubliai buvo konservuoti, 1971 m. pastatyti stikliniai gaubtai. 1969 m. paskelbti respublikinės reikšmės istorijos paminklu.
[taisyti] „Žiemgala“
1959 m. Žeimelio vidurinėje mokykloje buvo įkurtas visuomeninis muziejus. Jo įkūrimo iniciatorius ir ilgametis vadovas buvo mokytojas J.Šliavas. Muziejuje kaupiama medžiaga apie Žeimelį, jo apylinkes, Žemgalių kraštą, iš ten kilusius žmones. 1993 m. muziejus iš mokyklos perkeltas į restauruotos smuklės pastatą miestelio centre, tapo „Aušros" muziejaus filialu. Smuklės pastatas yra vietinės reikšmės architektūros paminklas. Šiuo metu muziejuje įrengta ekspozicija, atspindinti Žemgalių krašto istoriją ir kultūrą, ryšius su Latvija. Dalis ekspozicijos skirta buvusiam muziejaus vadovui J.Šliavui ir pirmajam Lietuvos fizikochemikui Teodorui Grotui.
[taisyti] Leidiniai
- 1994 m. Peliksas Bugailiškis. „Gyvenimo vieškeliais" (Olga Čapkevičienė ir Virginija Šiukščienė),
- 1995 m. „Kultūros" bendrovės leidiniai Šiaulių „Aušros" muziejuje",
- 1995 m. Emilija Putvinskienė. „Atsiminimai" (sudarė ir redagavo Irena Nekrašienė ir Eugenija Raguckienė),
- 1996 m. „Šiaulių "Aušros" muziejaus archeologiniai tyrinėjimai" (sudarytoja Birutė Salatkienė),
- 1996 m. A.Malinauskaitė „Partizanų kovos Šiaulių krašte",
- 1996 m. Antanas Povylius „Išgyvento laiko atsiminimų nuotrupos",
- 1997 m. „Šiaulių „Aušros" muziejaus etnografiniai rinkiniai" (sudarytoja S.Mockutė),
- 1997 m. „Mokykliniai vadovėliai" (sudarytojos V.Šiukščienė ir A.Tamulienė),
- 1997 m. Jurgis Fledžinskas „Atsiminimai". (Eugenija Jovaišaitė ir Eugenija Raguckienė),
- 1998 m. Vincentas Vaitekūnas. „Rinktiniai kraštotyros darbai“ (sudarytojos Olga Čapkevičienė ir Birutė Salatkienė),
- 2000 m. Kazimieras Venclauskis (sudarytoja Irena Nekrašienė),
- 1996 m. Filmas apie Šiaulių „Aušros" muziejaus archeologės B.Salatkienės kasinėjimus senojoje Lieporių gyvenvietėje.
- 1997 m. Filmas apie Šiaulių krašto piliakalnius (Salduvės, Bubių, Jurgaičių, Luponių, Rekčių, Kurtuvėnų) (J. Vainorius, iš ciklo „Žymiausi Šiaulių krašto kultūros paminklai").
