Švedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Švedijos karalystė yra valstybė Skandinavijoje, Šiaurės Europoje. Švedija ribojasi su Suomija ir Norvegija. Pietvakariuose Švedijos krantus skalauja Skagerako ir Kategato sąsiauriai, o rytuose - Baltijos jūra ir Botnijos įlanka. Dėl nedidelio gyventojų skaičiaus Švedijos kraštovaizdis garsus savo ramumu ir dideliais žmogaus nepaliestų miškų ir kalnų plotais.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Švedijos istorija

Pagal archeologinius duomenis pirmieji Švedijos gyventojai į šalį atvyko dar akmens amžiuje, po paskutinio ledynmečio. Pietų Švedija buvo tankiai gyvenama jau bronzos amžiuje, iš to laikotarpio randamos stambių prekybinių gyvenviečių liekanos.

Švedijos valstybės ištakos siekia vikingų laikus, kai I ir II tūkstantmečio sandūroje pasibaigus vikingų epochai Skandinavijoje pradėjo formuotis valstybės. Krikščionybės įsitvirtinimas Švedijoje užtruko apie tris šimtus metų (IX-XI a.). 1164 m. Upsaloje įkurta pirmoji Švedijos arkivyskupija.

Nuo XIII a. vidurio Stokholmas tampa Švedijos sostine.

1397 m. Švedija sudarė bendravalstybinį darinį su Danija ir Norvegija. Trijų skandinavų karalysčių unija gyvavo iki 1523 m., kada Švedija ją nutraukė.

Po Trisdešimties metų karo (1618-1648) iškilo Švedijos didvalstybė, XVII-XVIII a. vaidinusi reikšmingą vaidmenį Europos mastu. Tuo metu Švedijos teritorija buvo dukart didesnė už dabartinę.

1808-1809 m. vyko Švedijos - Rusijos karas, pasibaigęs Švedijos pralaimėjimu ir dideliais teritoriniais nuostoliais - Švedija buvo priversta Rusijai atiduoti Suomiją.

1810 m. Švedijos kronprincu tapo prancūzų maršalas Žanas Batistas Bernadotas (Bernadotte).

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Švedijos politinė sistema

Konstitucinė monarchija. Europos Sąjungos ir Šengeno susitarimo narė. Militariškai neutrali valstybė, pasižyminti ilgomis neutralumo tradicijomis.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Švedijos kraštai

Švedija padalinta į 21 kraštą arba leną (län).

• Blekingė
• Halandas
• Dalarna
• Emtlandas
• Erebras
• Estergiotlandas
• Gevleborgas
• Gotlandas
• Jončiopingas
• Kalmaras
• Kronobergas
• Norbotenas
• Siodermanlandas
• Skone
• Stokholmas
• Upsala
• Vermlandas
• Vesterbotenas
• Vesternorlandas
• Vestmanlandas
• Vestra Giotalandas

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Švedijos geografija

Dėl Golfo srovės poveikio Švedijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas. Pietinėje ir vidutinėje šalies dalyje didelę įtaką klimatui turi vandenynas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo –14 iki 0 laipsnių priklausomai nuo regiono. Atitinkamai liepos mėnesį nuo 10 iki 17 laipsnių. Kritulių kalnuose buna iki 2000 mm, lygumose iki 800 mm. Sniego danga šaltuoju periodu šiaurinėje dalyje vietomis išsilaiko iki 7 mėnesių.

Rytinius Švedijos krantus skalauja Baltijos jūra, Botnijos įlankos pakrantės smėlėtos. Daugiausiai krantai neaukšti ir uolėti, pakrantėse gausu fjordų. Vakaruose driekiasi Skandinavijos kalnų grandinė kuri skiria Švediją ir Norvegiją.

Pietinėje dalyje labiausiai išvystytas žemės ūkis. Miškai, kurie dengia pusę šalies teritorijos, auga daugiausiai centrinėjė ir šiaurinėje dalyje. Daugiausiai Švedijos gyventojų gyvena šalies viduryje ir pietuose. Didžiausi Švedijos ežerai Vänern, Vättern, Mälaren, Hjälmaren ir Storsjön. Elandas ir Gotlandas dvi dižiausios Švedijos salos.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Švedijos ekonomika

Būdama taikia ir neutralia valstybe per visą XX amžių, Švedija pasiekė aukštą gyvenimo lygį. Šaliai būdinga gerai išvystyta socialinės apsaugos sistema. Privačios bendrovės pagamina apie 90% pramonės produkcijos, iš kurios inžinerijos šaka pagamina 50% eksportuojamų prekių. Žemės ūkis pagamina tik 2% BVP ir jame dirba 2% šalies dirbančiųjų. Gerai vykdoma fiskalinė politika lėmė nemažą biudžeto perviršį 2001 m., kuris 2002 m. buvo sumažintas perpus dėl pasaulinės ekonomikos stangacijos, mažėjančių biudžeto įplaukų ir padidėjusių vyriausybės išlaidų. Švedijos centrinio banko (Riksbank) pagrindinis tikslas yra infliacijos lygio stabilizavimas, kuris turi siekti 2%. 2003 m ekonomikos augimas buvo lėtas, tačiau pagreitėjo 2004 m. Dėl sergamumo naudos Švedijoje, čia darbuotojai serga daugiausiai Europoje. 2003 m. rugsėjo 14 d. referendume Švedijos rinkėjai atmetė siūlymą prisijungti prie euro zonos.

---

Šalių sąrašas | Europa

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikano Miestas | Vengrija | Vokietija Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Azorai | Čečėnija | Gibraltaras | Farerų salos | Kalnų Karabachas | Kosovas | Padniestrė | Pietų Osetija | Sylendas | Svalbardas

Europos Sąjunga (ES)
Airija | Austrija | Belgija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Jungtinė Karalystė | Ispanija | Italija | Kipras | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Malta | Olandija | Portugalija | Prancūzija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Vengrija | Vokietija
Kitos teritorijos: Akrotiris | Farerų salos | Gibraltaras | Gernsis | Jan Majenas | Džersija | Meno sala | Svalbardas
Šalys siekiančios įstoti į ES 2007 metų sausio 1 d.: Bulgarija | Rumunija Kitos kandidatės: Kroatija | Makedonija | Turkija