Balys Buračas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kraštotyrininkas B. Buračas 1929 m.

Balys Buračas (1897 m. sausio 18 d. Sidaruose (Radviliškio raj.) - 1972 m. liepos 28 d. Kaune) – lietuvių fotografas, kraštotyrininkas.

[taisyti] Biografija

Tėvas Pranas Buračas pamokė skaičiuoti, kiek vėliau vyresnysis brolis Bronius išmokė lietuviškos ir rusų abėcėlės, skaityti ir rašyti. 1903 m. brolis nupirko kelis mažus sųsiuvinėlius, kuriuose jaunasis kraštotyrininkas užrašė pirmuosius gamtos reiškinių stebėjimus ir net svarbesnius kaimo įvykius. Besimokydamas pradinėje mokykloje pradėjo užrašinėti tautosaką. 1907 m. tėvo brolis Antanas Buračas atvežė jam iš Rygos brangią dovaną - labai aštrų peiliuką. Tais pačiais metais su broliu Broniumi pateikė savo drožinius Vilniuje rengiamai pirmajai lietuvių dailės parodai.

1907 - 1919 m. dirbo tėvų ir kaimynų ūkiuose. 1913 m. padedant Vydūnui, atspausdino etnografinius atvirukus O. Vitkauskytės knygyne Kaune ir Tilžėje. 1915 - 1916 m. okupacinių vokiečių dalinių mobilizuotas priverčiamiems darbams - padėjo tiesti geležinkelį. 1915 m. balandžio 14 d. netikėtai įsigijo dumplinį fotoaparatą - išmainė su vokiečiu į savo drožinėtą lazdą. Nuo tol su fotografija nesiskyrė visą gyvenimą, pirmasis mūsų krašte panaudojo fotoaparatą kraštotyros reikalams. Savo fotografijomis jis sukūrė platų ir tikrovišką etnografinės Lietuvos paveikslą.

1919 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, paleistas dėl džiovos mokytojavo Pušyniškių km. 1920 - 1921 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. Ją baigęs, mokytojavo Narušaičių mokykloje, buvo jos vedėjas. 1922 - 1925 m. dirbo Diktariškių mokykloje, Šiaulėnų valsčiuje. 1922 m. laimėjo Lietuvos banko paskelbtą 2 litų monetos konkursą. 1925 - 1927 m. mokytojavo Šiaulėnų, vėliau - Varputėnų ir Žygaičių mokyklose. 1927 m. mokytojavo ir dirbo mokyklos vedėju Jurgoniškių mokykloje.

Nuo 1928 m pasišventė vien kraštotyriniam darbui. 1929 - 1930 m. studijavo grafiką Kauno meno mokykloje, jo piešinius spausdino „Žiburėlis“, „Darbymetis“, „Spaktyva“, „Šiaurės Lietuva“. 1931 - 1933 m. su Peliksu Bugailiškiu dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejaus konservatoriumi, tęsė Kupiškėnų papročių ir tradicijų aprašymus. 1934 - 1938 m. rinko Suvalkijos, Žemaitijos, Rytų Aukštaitijos, Šiaurės Lietuvos tautosaką.

Keliaudamas iš vieno Lietuvos pakraščio į kitą sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurį pats suskirstė į keturias pagrindines sritis: mažoji architektūra, tautodailė, papročiai, šokiai bei žaidimai ir žmonės: pasakoriai, drožėjai, muzikantai.

Darbas išugdė jame nepaprastai kuopštų žmogų - visuomet reikėdavo pateikti tikslias ir detalias eksponatų, nuotraukų metrikas. 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje meno ir technikos parodoje už 25 nuotraukų kolekciją apdovanotas aukso medaliu. Bendradarbiavo „Illustrated London News“, Larousse enciklopediniuose leidiniuose, čekų ir vokiečių spaudoje.

1939 - 1941 m. - Lituanistikos instituto bendradarbis. 1941 m. - Liaudies kūrybos namų inspektorius ir Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstaigos darbuotojas. 1942 m. keliavo Panemuniais, rinkdamas lituanistinę etnografinę medžiagą.

1944 m. spalio 20 d. - 1954 m. birželio 15 d. mokytojavo Karmėlavos vidurinėje mokykloje, kuri 1998 m. pavadinta jo vardu, taip pat ėjo bibliotekos vedėjo pareigas.

[taisyti] Palikimas

Buvo surinkęs: apie 4200 dainų, 7600 papročių, smulkiosios tautosakos pavyzdžių, šokių ir žaidimų aprašymų, 6400 margučių; 800 lietuviškų tautinių juostų (1928 m. 300 jų publikuota „Žiedo“ litografijos albume).

Fotodokumentų kolekciją sudarė 18 200 negatyvų ir apie 36 000 pozityvų, bet po II pasaulinio karo teišliko tik apie 11 000. Didesnioji dalis žuvo pasaulinio karo metais. Jo palikimas saugomas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje (čia sukaupta 8220 negatyvų ir 1273 pozityvai), taip pat Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos ir Istorijos skyriuose.

Paskelbė apie 600 kraštotyrinių straipsnių. Stambiausi publikuoti leidinyje „Tautosakos darbai“: „Kupiškėnų vestuvės“ (1935 m.), „Kupiškėnų sekminės“ (1937 m.).

Baliui Buračui suteikti Lietuvos kraštotyros draugijos bei Lietuvos fotografijos meno draugijos Garbės nario vardai, o 1969 m. - Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.

1998 m. fotografas Aleksandras Macijauskas sudarė albumą „Balys Buračas Fotografijos“ (ISBN:9986-861-28-4). Su jo nuotraukomis išėjo albumas „Balys Buračas, Algirdas Sabaliauskas Kryždirbystė Lietuvoje“ (Seimo leidykla „Valstybės žinios“, ISBN:9986-18-042-2). Leidinyje yra apie 1200 fotografijų iš išlikusio Balio Buračo etnografinio archyvo ir jo rankraščiai, skirti XVII a. pabaigos - XX a. pradžios kryždirbystės ir kito sakralinio meno tautinėms tradicijoms Lietuvoje. Leidinyje įdėti jo straipsniai įvairiuose nepriklausomos Lietuvos leidiniuose apie kryždirbystę, apie žymiausius Žemaitijos ir kitų vietų dievdirbius bei kryždirbius.