Kultūra (žurnalas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Kultūra“ - žurnalas, kurį leido Kultūros švietimo bendrovė „Kultūra“, Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos Kooperacijos departamente įregistruota 1920 m. lapkričio 26 d. Bendrovės valdybą sudarė Peliksas Bugailiškis, (pirmininkas 1920 - 1925 m.), sekretorius Stasys Brašiškis, nariai - Kipras Bielinis, Feliksas Daugėla, Jonas Trečiokas, Jonas Fledžinskas, Stasys Lukauskis, Vladimiras Zubovas, Antanas Povylius, Antanas Ulpis, Kazimieras Venclauskis (pirmininkas 1925 - 1939 m.). Įstatinį kapitalą sudarė 14 000 auksinų.
Bendrovės uždaviniai buvo:
- 1. Padėti savo narių kultūrinės ir medžiaginės gerovės plėtotei, aprūpinant juos įvairiais spaudiniais, rašomąja medžiaga, organizuojant tam tikslui įvairias įstaigas ir įmones.
- 2. Organizuoti knygų leidimą.
- 3. Steigti ir turėti spaustuves, litografijas, cinkografijas ir kitas grafikos įstaigas.
- 4. Atidaryti knygų ir rašomosios medžiagos sandėlius ir krautuves.
- 5. Leisti periodinius ir kitus spaudos leidinius.
- 6. Steigti knygynus, skaityklas, liaudies namus, kinematografus ir įvairias švietimo įstaigas.
- 7. Rengti kursus, paskaitas, koncertus, teatrus.
- 8. Šaukti kongresus, konferencijas švietimo ir mokslo klausimais.
- 9. Steigti „Kultūros“ būrelius visuotinio susirinkimo priimtomis instrukcijomis.
1921 - 1927 m. išleista 140 pavadinimų knygų 621 200 egz. tiražu. 1923 - 1926 m. Šiauliuose ir Kaune 2000 - 2800 egz. tiražu leistas žurnalas „Kultūra“. 1926 - 1941 m. jį leido „Kultūros švietimo draugija“.
Žurnalą redagavo:
- 1923 - 1933 m. - Peliksas Bugailiškis, Jonas Galvydis (faktinis redaktorius),
- 1933 - 1938 m. - Petras Leonas (1925 - 1938 m. atsakingas redaktorius),
- 1938 m. - Antanas Purėnas,
- 1940 - 1941 m. - Kostas Korsakas (1933 - 1941 m. faktinis redaktorius).
1922 m. bendrovės 250 būrelių buvo 3000 narių. Pirmasis „Kultūros“ būrelių suvažiavimas įvyko 1925 m. rugsėjo 20 d. Bet po valstybės perversmo 1927 m. būreliai buvo paskelbti nelegaliais ir uždaryti, švietimo ministerija uždraudė naudoti „Kultūros“ bendrovės išleistus vadovėlius. Dėl to bendrovės leidykla buvo priversta bankrutuoti. K. Venclauskis išpirko bendrovės vekselių už 10 000 Lt. Formaliai bendrovė likviduota 1929 m. liepos 27 d. visuotiniame susirinkime, tačiau tuoj pat buvo įkurta „Kultūros švietimo draugija“ (pirmininkas Jackus Sondeckis, valdybos nariai; P. Bugailiškis, S. Brašiškis, M. Vasiliauskas, J. Trinkūnas), kurios didžiausias nuopelnas – Povilo Višinskio liaudies universiteto įkūrimas 1927 m. sausio 23 d. (vedėjas P. Bugailiškis).
„Kultūros“ žurnalo svarbiausi bendradarbiai buvo Petras Avižonis, J. Baldžius, Kipras Bielinis, Vaclovas Biržiška, Dz. Budrys, Vincas Čepinskis, Jonas Kairiūkštis, Ignas Končius, Vincas Krėvė-Mickevičius, Mykolas Riomeris, Paulius Slavėnas, V. Stankevičius, Jonas Gudaitis Vabalas, Antanas Žvironas.
