Žemės drebėjimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žemės drebėjimas - staigus žemės paviršiaus judėjimas. Žemės drebėjimas yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimas, kuris spinduliuojamas seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtamapos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio. Dėl trinties plokštės sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyskta tol kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą ir jos lūžta. Energija kaupiama iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas.
[taisyti] Žemės drebėjimų stiprumo matavimas
Žemės drebėjimų stiprumui nusakyti plačiai naudojami du parametrai - magnitudė ir intensyvumas. Magnitudė nusako drebėjimo stiprumą t.y. kiek energijos išsilaisvino žemės drebėjimo židinyje. Ji apskaičiuojama pagal seismografais užfiksuotų virpesių amplitudes. Intensyvumas nusako žemės drebėjimo sukeltų virpesių stiprumą žemės paviršiuje tam tikroje vietoje. Intensyvumas nustatomas pagal žmonių, pastatų ir gamtinės aplinkos reakcijas. Tam tikras žemės drebėjimas sukelia skirtingų intensyvumų virpėjimus skirtingose vietose. Didžiausias intensyvumas paprastai stebimas seisminio įvykio epicentre, mažesni intensyvumai išsidėsto koncentriškomis zonomis aplink įvykio epicentrą. Sąryšis tarp magnitudės ir intensyvumo yra gana sudėtingas. Intensyvumas, stebėtas tam tikroje vietoje, priklauso nuo įvykio magnitudės, įvykio židinio gylio, atstumo iki židinio, grunto sąlygų ir drebėjimo mechanizmo.
Didesnės kaip 4,5 magnitudės žemės drebėjimai yra pakankamai stiprūs, kad juos užfiksuotų seismografai visame pasaulyje.
Apytikslis sąryšis tarp "tipinio" žemės drebėjimo stabiliose platformose ir intensyvumo jo epicentre.
Magnitudė ("Richterio skalės balai") | Intensyvumas epicentre | Trumpas intensyvumo apibūdinimas |
---|---|---|
1-3 | I | Nejaučiamas, arba jaučiamas tik esant ypatingai palankioms sąlygomis. |
3-3,9 | II-III | II. Jaučia ramybės būklėje esantys žmonės, ypač viršutiniuose pastatų aukštuose.
III. Jaučiama pastatų viduje, ypatingai viršutiniuose aukštuose. Dauguma žmonių nesupranta to kaip žemės drebėjimo. Stovinčios mašinos gali silpnai svyruoti. Įspūdis tarytum pravažiuotų sunkvežimis. |
4,0-4,9 | IV-V | IV. Pastatuose dauguma žmonių jaučia drebėjimą. Kai kurie gali pabusti iš miego. Virpa langai, indai, durys.
V. Jaučiama išorėje. Dauguma pabunda. Nukrenta kai kurie indai, suskyla langai, nestabilūs objektai nuvirsta. |
5,0-5,9 | VI-VII | VI. Jaučia visi, dauguma išsigąsta. Juda kai kurie sunkūs baldai. Sunku vaikščioti, nukrenta paveikslai.
VII. Nedideli pastatų pažeidimai. Silpni pastatai gali būti gana stipriai pažeisti, virsta kai kurie kaminai. Skamba varpai. |
6,0-6,9 | VIII-IX | VIII. Stiprūs pastatų pažeidimai, daliniai sugriuvimai. Dideli silpnesnių pastatų pažeidimai. Griūna kaminai, paminklai, bokštai, lūžta medžių šakos.
IX. Dideli tvirtai pastatytų statinių pažeidimai. Sutrūkinėja požeminiai vamzdynai. Aiškūs plyšiai žemės paviršiuje. |
7,0 ir daugiau | X-XII | X. Pažeisti tvirtai pastatyti mediniai pastatai. Išlankstyti geležinkelio bėgiai.
XI. Dauguma pastatų sugriauta. Sugriauti tiltai. Stipriai išlankstyti geležinkelio bėgiai. XII. Visiškas sugriovimas. |
(Adaptuoti iš JAV Geologijos tarnybos duomenys)
Tipinės žemės drebėjimų sukeltos pasekmės. Lentelę reikėtų vertinti labai atsargiai, nes pasekmės priklauso ne tik nuo žemės drebėjimo magnitudės, bet ir nuo atstumo iki epicentro, o taip pat nuo geologinių sąlygų (kai kuriose vietos gali padidinti sugriovimus).
Aprašymas | Magnitudė | Žemės drebėjimo pasekmės | Įvykio dažnumas |
---|---|---|---|
Mikro | Mažiau nei 2,0 | Mikro žemės drebėjimai, nejuntami | Apie 8,000 per dieną |
Labai silpnas | 2,0-2,9 | Nejuntamas, bet fiksuojamas | Apie 1,000 per dieną |
Silpnas | 3,0-3,9 | Dažnai juntamas, tačiau sugriovimų nebūna | 49,000 per metus |
Lengvas | 4,0-4,9 | Pastebimas daiktų virpėjimas. Didelių pažeidimų neturėtų būti. | 6,200 per metus |
Vidutinis | 5,0-5,9 | Gali mažame plote sugriūti silpnų konstrukcijų pastatai. Maži pažeidimai gerai suprojektuotose pastatuose. | 800 per metus |
Stiprus | 6,0-6,9 | Gali būti destruktyvus 200 km spinduliu gyvenamose teritorijose. | 120 per metus |
Didelis | 7,0-7,9 | Gali sukelti didelę žalą didelėse teritorijose. | 18 per metus |
Milžiniškas | 8,0-8,9 | Gali sukelti labai didelę žalą keleto šimtų kilometrų spinduliu. | 1 per metus |
Ypatingai didelis | 9,0 ar didesnis | Niokojantis kelių tūkstančių kilometrų spinduliu | 1 per 20 metus |
(Adaptuoti iš JAV Geologijos tarnybos duomenys)
[taisyti] Didžiausi žemės drebėjimai
- 1556 - Kinija žuvo apie 800 000 žmonių;
- 1976 - Kinija žuvo apie 600 000 žmonių;
- 1737 - Indija žuvo apie 300 000 žmonių;
- 1923 - Japonija - 140 000 žmonių;
- 1948 - Turkmėnija - 100 000 žmonių.
[taisyti] Žemės drebėjimai Lietuvoje
Patikimai Lietuvos teritorijoje nėra užfiksuotas nei vienas vietinis žemės drebėjimas. Yra žinoma keletas paliudijimų apie juntamus žemės virpesius. Pirmasis minimas Petro Duisburgiečio kronikoje ir sako, kad 1328 metais Skirsnemunėje taip stipriai sudrebėjo žemė, kad rodėsi, jog sugrius Skirsnemunės pilis, o kryžiuočių vienuoliai išsigandę jau ruošėsi šokti nuo pilies bokšto. 1909 metasi Bezdonyse Vilniaus rajone buvo juntamas žemės drebėjimas, jo metu atsirado 1 km ilgio plyšys. Tačiau manoma, kad "drebėjimas" įvyko skylant peršalusiam žemės paviršiui. 2001 metais viena Ignalinos AE seismologinė stotis, esanti Salake, užfiksavo silpną (2,1 magnitudės) žemės drebėjimą, kurio epicentras buvo nutolęs nuo seisminės stoties per ~90 km. Tiksliau epicentro, deja, nustatyti nepavyko.
Per pastarąjį šimtmetį Lietuvoje buvo juntami keli žemės drebėjimai, kurių epicentrai buvo ne Lietuvoje. 1904 m. virpesiai atsklido iš Oslo fjordo, o 1940, 1977, 1986 ir 1990 m. iš Vrančo kanų regiono Rumunijoje. 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado sritį sudrebino du šiems kraštams gana galingi (4,4 ir 5,0 magnitudės) žemės drebėjimai. Pastarieji drebėjimai buvo juntami ir didžioje Lietuvos dalyje.