Ruhnus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ruhnus (est. Ruhnu, lat. Roņu) yra sala Rygos įlankoje, Baltijos jūroje, priklauso Estijai.

[taisyti] Geografija

Saloje gyvena apie 65 gyventojus, teritorija - 11,5 kvadratinio kilometro. Plotis ir ilgis - apie 5,5 ir 3,5 kilometro. Atstumas nuo artimiausio gyvenamo Estijos taško - Kihnaus salos - 54 kilometrai jūra, iki žemyninės Estijos (Piarnaus) - 96 kilometrai, iki artimiausio kranto - Latvijos Kolkos kyšulio - 37 kilometrai. Apie trečdalį salos dengia miškai, likusi dalis yra pritaikyta ganykloms ir žemės ūkiui.

[taisyti] Istorija

Pirmieji žmonės saloje gyveno jau 5200 metų prieš Kristų. Saloje nuo XIII a. gyveno švedai. 1341 jiems Kuršo vyskupas suteikė teisę valdyti salą pagal Švedijos įstatymus. Po Pirmojo pasaulinio karo Švedija į salą vis dėlto nepretendavo, nes ji buvo toli nuo pačios Švedijos ir nereikšminga, tad kilo klausimas, ar ji turėtų priklausyti Latvijai, arčiau kurios krantų buvo, ar Estijai (pati sala reikšmės turėjo mažai, tačiau ekonominė zona ir žvejybos teisės aplink ją reiškė daugiau). Sala atiteko Estijai, tačiau iki pat 1945 joje faktiškai galiojo vietiniai švedų įstatymai, suteikti salai pagal anksčiau minėtą vyskupo nutarimą. Geriausiais laikais Ruhnu gyveno beveik 400 žmonių. Po Antrojo pasaulinio karo salą kartu su visa Estija okupavo Rusija. Vietinių švedų dalis pabėgo į savo tėvynę, likusius rusai ištrėmė į Sibirą. Sala buvo priskirta Estijos TSR, taigi į ją buvo atkelta estų daugiausiai iš kitų salų, ypač Saremos ir Kihnaus. Tais laikais joje gyveno virš 200 žmonių, tačiau septinto dešimtmečio pabaigoje didelė audra nusiaubė salą, tuomet daugumą jos žmonių Tarybų valdžia iškėlė, liko tik šiek tiek daugiau nei pusšimtis, nuo to laiko gyventojų skaičius dideliais mastais nebekito. Atgavus nepriklausomybę, imta grąžinti turtą ankstesnių šios salos gyventojų švedų palikuonims.

[taisyti] Dabartis

Dabar saloje yra nedidelis oro uostas, iš kurio vykdomi reisai į Piarnų ir Kuresarę, žiemą kartą per savaitę, o vasarą - du. Keltų susisiekimas iš Kuresarės nereguliarus. Yra dvi bažnyčios - mūrinė ir medinė, keli svečių namai - tačiau masinis turzimas Ruhnaus nepalietė, kadangi skrydis ten nėra pigus, o pramogų saloje - nedaug. Ruhnuje yra atskira valda Saremos regione. Po žemės grąžinimų daugiau nei pusė salos priklauso švedams, kasmet yra rengiamas švedų kultūros festivalis. Saloje yra mokykla, biblioteka, aukščiausiame jos taške pastatytas švyturys, taip pat yra meteorologijos stotis - didžioji dalis ruhniečių dirba šiose biudžetinėse įstaigose.