Europa (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės - Europa (reikšmės).

Europa

Europa - šeštasis Jupiterio palydovas. 1610 sausio 7 d. Europos palydovą atrado Galilėjo Galilėjus.

Jis yra ketvirtas pagal diametrą palydovas, todėl priskiriamas prie keturių didžiųjų (kartu su Kalista, Ijo, Ganimedas) Jupiterio palydovų.

[taisyti] Etimologija

Palydovas pavadintas graikų mitologijos Dzeuso mylimosios Europos garbei. Dievas Dzeusas pasivertęs baltu buliumi suviliojo ir pagrobė Europą. Ją nusinešė į Kretą, kur ji susilaukė trijų vaikų: Mino, Radamanto ir Sarpedono.

Kai tik buvo atrastas palydovas, jam vardą pasiūlė Simon Marius, tačiau vardas neprigijo iki XX amžiaus vidurio. Ankstesnėje astronomijos literatūroje jis žinomas kaip Jupiteris II arba „Antrasis Jupiterio palydovas“. 1892 buvo atrasta Amaltėja antrasis Jupiterio palydovas pagal orbitą, todėl Europa tapo trečiuoju palydovu. Voyager zondas atrado dar tris Jupiterio palydovus, todėl dabar Europa yra šeštasis Jupiterio palydovas pagal orbitą.

[taisyti] Atmosfera

1994 metais stebint Europą Huble teleskopo Godardo aukštos rezoliucijos spektrografu buvo nustatyta, kad palydovas turi labai silpną atmosferą (1 mikropaskalio slėgis), kuria sudaro deguonis. Atmosfera susidarė dėl Saulės šildomo Europos paviršiaus garavimo, kurio metu išsiskiria vandenilis ir deguonis. Europos silpna gravitacija nesulaiko lengvų vandenilio atomai, todėl atmosferoje lieka tik sunkesni deguonies atomai.

[taisyti] Orbita

Europa nuo Jupiterio nutolusi 670 900 km. atstumu. Aplink planetą apsisuka per 3,5 dienos. Orbitos forma - apskritimas, su 0,0094 ekscentricitetu. Kaip ir visi Galilėjaus atrasti palydovai Europa skrieja surakinta pastovia orbita, visąlaik vienu pusrutuliu atsisukusi į Jupiterį. Gravitaciškai Europą traukia Jupiteris ir kiti palydovai, tai sukelia karštį, kuris leidžia vykti geologiniams procesams.

[taisyti] Sandara

Pagal sandara Europa panaši į Žemės tipo planetas, daugiausiai sudarytas iš silikatinių uolienų. Turi 100 km. išorinį vandens sluoksnį, kurio paviršius užšalęs. Pagal Galilėjo aparato duomenis Europa generuoja indukuotą magnetinį lauką, todėl manoma, kad po paviršiniu ledo sluoksniu yra druskingas skystas vandenynas, dengiantis visą palydovą. Manoma, kad Europa turi geležies branduolį.

[taisyti] Charakteristikos

[taisyti] Orbitinės

Vidutinis spindulys 671 034 km
Ekscentricitetas 0,0094
Periapsis 664 700 km
Apoapsis 677 300 km
Apsisukimo periodas 3,551181041 d
Orbitos perimetras 4 216 100 km
Orbitinis greitis maks. 13,871 km/s; vid. 13,741 km/s; min. 13,613 km/s
Inklinacija 1,79° (į ekliptika); 0,47° (į Jupiterio ekvatorių)

[taisyti] Fizinės

Vid. diametras 3 121,6 km (0,245 Žemės)
Paviršiaus plotas 3,1×10⁷ km² (0,060 Žemės)
Tūris 1,593×10¹⁰ km³ (0,015 Žemės)
Masė 4,80×10²² kg (0.008 Earths)
Vid. tankis 3,014 g/cm³
Gravitacija paviršiuje 1,31 m/s² (0,134 g)
Pabėgimo greitis 2,0 km/s
Sukimosi periodas sinchroninis
Ašies pasvyris 0°
Albedas 0,67
Matomumo ryškis 5,3
Paviršiaus temperatūra min. ~50 K; vid. 103 K; maks.
Atmosferos slėgis 1 µPa
Atmosferą sudaro 100% deguonis

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org../../../e/u/r/Europa_%28palydovas%29.html"

Kategorija: Jupiterio palydovai