Charibdė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
| Fantastinės būtybės | |
|
|
|
Charibdė (gr. Χάρυβδις, skandintoja) graikų mitologijoje - jūrų pabaisa, savo pavidalu primenanti baisų vandens verpetą.
Charibdė yra Poseidono ir Gajos dukra. Ji guli vienoje vandens siauro kanalo pusėje, o kitoje yra kita jūros pabaisa Scilė (arba Skilė; ang. Scylla). Jūreiviams keliaujant kanalu, stengiantis išvengti vienos pabaisos, jie pakliūna kitai ir atvirkšiai. Iš to ir kilo posakis Tarp Charibdės ir Scilės reiškiantis situaciją tarp dviejų pavojų, kai vieno išvengimas reiškia patekimą kitam.
Charibdė buvo nimfa, bet kai užtvindė savo tėvo karalystę, Dzeusas ją pavertė pabaisa.
Argonautai išvengė abiejų pavojų tik todėl jog juos lydėjo Teta (Thetis), viena iš nereidžių. Odisėjui ne taip pasisekė. Jis pasirinko rizikuoti plaukdamas pro Scilę, netekdamas keletos savo įgulos narių, negu viso laivo plaukiant pro Charibdę. (Homero Odisėja, 12 knyga).
Tradiciškai Charibdės vieta sieta su Mesinos sąsiauriu Sicilijos krantu, priešinga uola vadinasi Scilė (Scylla). Ten dėl susitinkančių vandens srovių susidaro sūkurys, bet retai kada pavojingas. Neseniai mokslininkai dar sykį ieškojo Charibdės buvimo vietos ir rado daug labiau tikėtiną jos buvimo vietą netoli Skilės kyšulio vakarų Graikijoje.
