Dzeusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dzeuso statula - vienas iš septynių pasaulio stebuklų

Graikų mitologijoje Dzeusas (gr. Ζευς arba Δίας) — Krono ir Rėjos sūnus, vyriausias ir galingiausias iš Olimpo dievų. Galingesnės už jį buvo tik likimo personifikacijos, jo dukterys deivės moiros. Dzeuso simboliai: žaibas, skeptras ir erelis. Romėniškas Dzeuso atitikmuo — dievas Jupiteris, induizmo — Djausas.

[taisyti] Gimimas

Dzeusas

Kronas prarydavo savo vaikus po jų gimimo, bijodamas kad jie gali atimti iš jo valdžią, kaip tai jis padarė sukildamas prieš savo tėvą. Dėl to Dzeusą Rėja pagimdė pasislėpusi kalno oloje Kretoje. Kronui praryti ji davė akmenų ryšulį. Pagal vieną iš legendų, akmenų praryti negalėjo net dievas, todėl Rėja jam davė vaistų, nuo kurių jis atrijo ir kitus, anksčiau prarytus vaikus.

Dzeusą auginti ir saugoti Rėja pavedė ožkai (arba nimfai) Amaltėjai bei kuretams, ginkluotiems jaunuoliams. Dzeusu taip pat rūpinosi nimfos - Adrastėja ir Ida. Kuretai ietimis daužė savo skydus ir ginklų triukšmu nustelbė vaiko verksmą, kad jo neišgirstų Kronas.

Apie Dzeusą kūdikį yra daug pasakiškų legendų. Taip pat pasakojama, kad Dzeusą išmaitino bitės. Graikiškai bitė — "melissa" ir pagal vienus duomenis, vienos nimfos vardas buvęs Melisa, o pagal kitus, — Melisėju vadinę Adrastėjos ir Idos tėvą. Iš vienos Amaltėjos rago tryško nektaras, iš kito ambrozija, o nulaužtą Amaltėjos ragą vadino „gausybės ragu“, arba Plutu (turtu), arba Tiche (laime); iš šio rago tekėjo neišsenkama gausybė maisto ir gėrimo. Dzeuso skydą (aigis), egidę, kuris iš pradžių reiškė tamsų audros debesį (kaitaragis), liaudies etimologija taip pat susiejo su ožka. Aix (šaknis — aig) reiškia "ožka", todėl egidę taip pat vadino "ožkienos skydu" ir teigė, kad jis padarytas iš Amaltėjos kailio.

[taisyti] Titanomachija

Užaugęs Dzeusas, patartas žmonos Metidės, davė Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis visus vaikus atrijo atgal. Dzeusas pakvietė visus savo brolius ir seseris, kiklopus, hekatonkheirus, gigantus, į kovą su titanais. Per dešimt metų titanai buvo nugalėti ir sumesti į Tartarą, kur juos saugojo šimtarankiai. Taip baigėsi titanų ir prasidėjo Olimpo dievų valdymas. Dzeusas su savo broliais pasidalino pasaulio valdymą, traukdami burtus: Dzeusui atiteko žemės ir dangaus valdymas, Poseidonui jūrų valdymas, o Hadui požemio karalystė.

Dzeusui buvo išpranašauta, kad jei jo žmonai Metidei gims sūnus, jis nuversiąs Dzeusą nuo sosto. Dzeusas išsigandęs pranašystės ir prarijęs nėščią Metidę, tačiau vaikas vis tiek gimė — tai buvo Atėnė, kurią Hefaistas turėjo išimti iš Dzeuso galvos.

[taisyti] Orakulai

Dzeusas ir Ijo

Nors dauguma orakulų yra dedikuoti Apolonui, bet keletas yra priklausančių ir Dzeusui vienas iš jų yra Dzeuso-Amono orakulas Etiopijoje, minimas mite apie Andromedą.

[taisyti] Laisvė

Dzeusas vienintelis visiškai laisvas (eleutheros), nors ir negali pakeisti tvarkos nei gamtos, nei idėjų pasauly. Dar daugiau, jo buvimas — pasaulio vieningumo laidas. Moiros, likimo deivės, buvo Dzeuso dukterys, taip pat kaip ir Horos, saugančios nustatytą tvarką tiek gamtos pasauly, tiek ir moralės srityje, glaudžiai tarp savęs susijusiuose. Pripažinti ir gerbti pasaulio tvarką, laikytis Temidės (Įsakymo) įsakymų buvo būtina. Temidė kartais laikoma Gajos Žemės) dukterimi, o kartais sutapatinama su ja ir manoma esant ją Horų motina. Vienintelis žmonių vertas gyvenimo būdas buvo laisvė, ir nors, pagal Eschilą, "niekas nėra laisvas, išskyrus Dzeusą", vis dėlto, tarp Dzeuso malonių, kurias jis teikė žmonėms, buvo ir laisvė. Todėl, kai po Platajos mūšio su persais graikai išsilaisvino, Dzeuso — dievo išvaduotojo (Zeus Eleutherios) garbei Atėnuose įvyko šventė, kuri vėliau būdavo švenčiama kas penkeri metai.

[taisyti] Tobulumas

Dzeusas — dievų ir žmonių tėvas, "valdovų valdovas, laimingiausias tarp laimingiausių ir tobuliausias tarp tobuliausių, palaimintasis Dzeusas". Taip iškilmingai garbina Dzeusą choras mergaičių, ieškančių išsigelbėjimo prie Dzeuso aukuro Eschilo dramoje. Žemiškieji valdovai manė, kad jų valdžia kilusi iš Dzeuso, ir jie patys dažniausiai stengdavosi kildinti save iš jo arba skleidė legendą, kad jų karališkasis skeptras — Dzeuso dovana. Savo tobulumą jis prijungia prie žmonių sumanymų tobulumo, todėl jis ir teleios — "tobulasis", "teikiantis tobulybę".

[taisyti] Vaikai

Partnerė	Vaikai
Hera	Arėjas, karo dievas; Eileitija, gimdyvių deivė; Hebė, jaunystės deivė; Hefaistas, kalvystės dievas.
Demetra	Persefonė, atgimstančios gamtos, mirusiujų pasaulio deivė.
Alkmenė arba Maja	Hermis, prekybos dievas.
Dionė arba Talasa	Afroditė, meilės ir grožio deivė.
Semelė arba Demetra	Dionisas, vyndarystės, ekstazės dievas.
Selenė	Ersa, rasos deivė; Nemėjos liūtas, pabaisą, kurią įveikė Heraklis; Pandija, ryškumo personifikacija.
Danajė	Persėjas, pusdievis.
Temidė	Astraja, tiesos deivė, pavirtusi Mergėlės žvaigždynu; Horos, įvairios deivės.
Leto	Artemidė, medžioklės deivė; Apolonas, menų, grožio ir šviesos dievas.
Eurinomė	Charitės, geranoriškos, malonios ir linksmos deivės.
Mnemosinė	Mūzos, trys pirmosios, vėliau dar devynios menų deivės.
Metidė	Atėnė, karo ir strategjos deivė (ji buvo mylimiausias Dzeuso vaikas).
Alkmenė	Heraklis, pusdievis.
Anankė arba Temidė	Moiros: Atropė, Kloto, Lachesė
Elara	Titijas, milžinas.
Egina	Ajakas, Aeginos salos karalius.
Antiopė	Amfionas, Zeto dvynys brolys, kartu jie pastatė Tėbus; Zetas, Amfiono dvynys brolis, kartu jie pastatė Tėbus.
Kalista	Arkas
Karmė	Britomartė, nimfa.
Elektra	Dardanas, Darnanijos įkūrėjas; Harmonija, harmonijos ir santarvės deivė (arba Arėjo ir Afroditės dukra); Jasionas
Europa (mitologija)	Minas, Kretos karalius; Radamantas, Minas jį išvarė iš Kretos;
Europa arba Laodamija	Sarpedonas, Mino išvarytas persikėlė į Lykiją
Himalija	Trys sūnūs (vienas jų Kronijus).
Jodamė	Tebė, nimfa.
Ijo	Epafas, įkūrė Memfio miestą Egipte.
Leda	Elena (Helena) iš Trojos; Polidėjusas (Poluksas), Elenos brolis.
Eridė	Atė, pažeminimo personifikacija;
Maera	Lokras
Niobė	Argas, Heros tarnas; Pelasgas;
Olimpija	Aleksandras Didysis, Makedonijos karalius
Pluta	Tantalas, pusdievis.
Podargė	Balius, nemirtingas žirgas padovanotas Poseidono Pelėjui; Ksantas, nemirtingas žirgas padovanotas Poseidono Pelėjui.
Pira (Pyrrha)	Helena, mitologinė graikų protėvė.
Taigetė	Lakedamonas, Lakademonijos karalius, vedė Spartos princesė Eurotiją
Nežinoma	Tichė, sėkmės deivė; Litėja.