Vytautas Kavolis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vytautas Kavolis (1930 m. spalio 8 d., Kaune - 1996 m. birželio 25 d., Vilniuje) - sociologas, visuomenininkas.

Turinys

1 Biografija
2 Veikla
3 Bibliografija
- 3.1 Knygos
- 3.2 Redaguoti leidiniai

[taisyti] Biografija

1944 m. su tėvais pasitraukė iš Lietuvos.

1949 m. baigė Hanau gimnaziją Vokietijoje. Išvyko į JAV, kur Čikagos, Wisconsino ir Harvardo universitetuose studijavo sociologiją ir antropologiją.

1954-1958 m. Harvardo universiteto mokomojo personalo narys, o 1960 m. čia jam suteiktas sociologijos daktaro laipsnis.

Dėstė Tuftso universitete (1958-1959), Defiance College (1960-1964).

Nuo 1964 m. dirbo Dickinson College: sociologijos ir antropologijos skyriaus vedėjas (1964-1974), sociologijos ir lyginamųjų civilizacijos studijų profesorius (1975-1996).

1970-1971 m. buvo vizituojantis sociologijos profesorius Graduate Faculty of the New School for Social Research, Niujorke.

Nuo 1992 m. kaip vizituojantis profesorius skaitė paskaitas Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universitetuose.

[taisyti] Veikla

1952-1954 m. buvo JAV lietuvių studentų sąjungos pirmininkas

1954-1955 m. - Lietuvių studentų Santaros pirmininkas, vienas iš Santaros-Šviesos federacijos įkūrėjų ir vadovų.

1971-1977 m. Tarptautinės lyginamųjų civilizacijos studijų draugijos (International Society for the Comparative Study of Civilizations) pirmininkas, tarybos narys.

1948-1949 m. Vokietijoje redagavo Hanau moksleivių kudirkiečių laikraštį Aukuras

1956-1958 m. žurnalo Santarvė redakcijos narys

1959-1996 m. žurnalo Metmenys vyr. redaktorius

1973-1996 m. žurnalo Comparative Civilisations Review redaktorius

Nuo 1991 m. žurnalo Baltos lankos redakcijos narys. Lietuvių enciklopedijos ir Encyclopaedia Britanica bendradarbis.

Bendradarbiavo ir rašė JAV mokslo žurnaluose, lietuvių išeivijos ir Lietuvos periodinėje spaudoje.

1982 m. gavo LB Kultūros tarybos premiją.

1993 m. Už knygą Epochų signatūros jam buvo paskirta Lietuvos nacionalinė premija.

1995 m. suteiktas Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas.

[taisyti] Bibliografija

[taisyti] Knygos

Žmogaus genezė: Psichologinė Vinco Kudirkos studija (Chicago: Lietuvių literatūros draugija, 1963 ir Vilnius: Vyturys, 1997)
Nužemintųjų generacija: Egzilio pasaulėjautos eskizai (Cleveland: Santara-Šviesa, 1968)
Artistic Expres-sion: A Sociological Analysis (Ithaca, N.Y.: Cornell Univer-sity Press, 1968, 1972)
- vertimas į švedų kalbą: Vad kons-ten speglar: En konstsociologisk analys (Stockholm: Natur och Kultur, 1970)
- vertimas į ispanų kalbą: La espresion artistica: un estudio sodologico (Buenos Aires: Amorror-cu editores, 1970)
History on Art’s Side: Social Dynamics in Artistic Efflorescenses (Ithaca, N.Y.: Cornell University Press, 1972)
Sąmoningumo trajektorijos: Lietuvių kultūros modernėjimo aspektai (Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1986)
Epochų signatūros (Chicago: Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 1991)
Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje (Vilnius: Lietuvos kultūros institutas, 1992)
Moralizing Cultures (Lanham, MD: University Press of America, 1993)
Žmogus istorijoje (Vilnius: Vaga, 1994)
Civilization Analysis as a Sociology of Culture (Lewiston, NY: Edwin Mellen, 1995, 2004)
Kultūrinė psichologija (Vilnius: Baltos lankos, 1995)
Kultūros dirbtuvė (Vilnius: Baltos lankos, 1996)
Civilizacijų analizė (Vilnius: Baltos lankos, 1998)

[taisyti] Redaguoti leidiniai

Laisvo žmogaus keliu į lietuviškumą: Pirmojo Lietuvių studentų Santaros suvažiavimo darbai (Chicago: Lietuvių studentų Santara, 1954)
Į laisvę veda mūsų kelias: Antroji metinė Santaros knyga (Chicago: Lietuvių studentų Santara, 1956). Kartu su V. Adamkavičium)
Lietuviškasis liberalizmas (Chicago: Santaros-Šviesos federacija, 1959)
Comparative Perspectives on Social Problems (Boston: Little, Brown, 1968)
Designs of Selfhood (Rutherford, N. J.: Fair-leigh Dickinson University Press, 1984)
Civilizations East and West: A Memorial Volume for Benjamin Nelson (Atlantic Highlands, N. J.: Humaniries Press, 1985). Kartu su E.V. Walter, Edmund Leites ir Marie Coleman Nelson).