Vojvodina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vojvodinos vieta Serbijos ir Juodkalnijos valstybėje

Autonominė Vojvodinos provincija (serbiškai: Аутономна Покрајина Војводина, vengriškai: Vajdaság Autonóm Tartomány, slovakiškai: Autonómna Provincia Vojvodina, rumuniškai: Provincia Autonomă Voivodina, kroatiškai: Autonomna Pokrajina Vojvodina, rusiniškai: Автономна Покраїна Войводина) yra šiaurinė Serbijos provincija. Jos sostinė yra Novi Sadas, antras pagal dydį miestas - Subotica.

Vojvodina etniškai labai įvairi. Joje gyvena daugiau nei 26 etninės grupės. Provincijoje yra šešios valstybinės kalbos, atspindinčios didžiulę kultūrinę ir lingvistinę įvairovę.

Vojvodina yra viena iš dviejų Serbijos autonominių provincijų (kita - Kosovas ir Metohija).

[taisyti] Pavadinimas

Pavadinimas „Vojvodina“ serbų kalba reiškia „kunigaikštystė“ arba „vaivadija“. Jos istorinis pavadinimas buvo „Serbijos kunigaikštystė“, bet kadangi Vojvodina dabar yra Serbijos dalis, žodis „Serbijos“ pavadinime nebenaudojamas. Serbų kalboje yra dar dvi žodžio Vojvodina formos: Vojvodinova ir Vojvodstvo.

[taisyti] Istorija

Istorijos bėgyje dabartinė Vojvodinos teritorija priklausė Dakijai, Romos imperijai, Hunų imperijai, Avarų chanatui, Gepidų karalystei, Frankų karalystei, Bizantijos imperijai, Bulgarijai, Vengrijos karalystei, Otomanų imperijai, Austrijos imperijai, Austrijos-Vengrijos imperijai, Serbų, kroatų ir slovėnų karalystei, Jugoslavijai, ir galų gale Serbijai ir Juodkalnijai.

Valdant romėnams Sirmiumas (šiandien Sremska Mitrovica) buvo viena iš keturių imperijos sostinių, o šeši imperatoriai gimė jame arba jo apylinkėse.

Salano kunigaikštystė (Salano Vojvodina), IX amžius

Slavai (įskaitant ir serbus) įsikurė šiandieninėje Vojvodinoje VI ir VII amžiuose. IX amžiuje regioną valdė Bulgarų kunigaikščiai Salanas ir Gladas. Salano rezidencija buvo Titelyje. Svarbūs vietiniai valdovai taip pat buvo Ahtumas ir Sermonas, valdę XI amžiuje.

Kai kurie istoriniai šaltiniai teigia, kad dabartinę Vojvodiną valdė serbų karalius Stefanas Dragutinas (1282-1316) ir jo sūnus Vladislavas II (1316-1325). Po to, kai Serbiją (1459) metais užkariavo Otomanų imperija, serbų despotai valdė kai kurias Vojvodinos dalis kaip Vengrijos karalių vasalai. Depspotų rezidencija buvo šiandieniniame Kupinovo, Sreme.

1526 metais Jovanas Nenadas, serbų samdinių lyderis, įtvirtino savo valdžią Bačkoje, šiauriniame Banate ir mažoje dalyje Sremo. Jis sukūrė efemerinę nepriklausomą valstybę su sostine Suboticoje. Savo galios viršūnėje Jovanas Nenadas skelbėsi esąs „Serbijos imperatorius“. Pasinaudodami labai neaiškia karine ir politine situacija, Vengrijos didikai sujungė savo pajėgas, nukreipė jas prieš Nenadą ir nugalėjo serbų būrius 1527 vasarą. Pats „imperatorius“ buvo nužudytas, o jo valstybė žlugo.

Gegužės Asamblėjoje Sremski Karlovci mieste 1848 metais serbai deklaravo Serbijos Vojvodinos (Serbijos kunigaikštystė - autonominis serbų regionas Austrijos imperijoje konstituciją. Serbijos Kunigaikštystės sudėtyje buvo Sremas, Bačka, Banatas ir Baranja. Sremski Karlovci miesto metropolitas Josifas Rajačičius buvo išrinktas patriarchu, o Stevanas Šupljikacas pirmuoju kunigaikščiu.

1849 metų lapkritį Austrijos imperatoriaus sprendimu šis serbų regionas buvo pripažintas kaip teisėta karūnos žemė. Šį regioną valdė austrų vietininkas, o kunigaikščio titulas priklausė pačiam imperatoriui.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Austrijos-Vengrijos imperija žlugo. 1918 metų spalio 29 dieną Sremas tapo Slovėnų, Kroatų ir Serbų valstybės dalimi. 1918 spalio 31 dieną Banato respublika buvo paskelbta Temišvare, Vengrijos valdžia pripažino jos nepriklausomoybę, tačiau ji gyvavo neilgai.

Nuo 1918 metų gruodžio 1 dienos Vojvodina - Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės dalis. Tarp 1929 ir 1941 regionas vadinosi Dunavska banovina (Dunojaus provincija).

Ašies pajėgos buvo okupavę regioną 1941-1944 metais. Bačka ir Baranja buvo prijungtos prie Vengrijos, o Sremas - prie Nepriklausomos Kroatijos valstybės. Tik maža dalis liko Serbijai.

Ašies okupacija baigėsi 1944, o regionas politiškai atkurtas buvo 1945, kaip autonominė Serbijos provincija. Vietoje prieš tai buvusiu pavadinimo Dunavska banovina, vėl sugrąžintas istorinis - Vojvodina, o sostinė liko Novi Sade. Nuo 1945 autonomijos lygis keitėsi keletą kartų, o dabartinį provincijos statusą reguliuoja Omnibuso įstatymas, priimtas 2002.

[taisyti] Geografija

Regionas tradiciškai dalinamas Dunojaus ir Tisos upių į: Bačką šiaurės vakaruose, Banatą rytuose ir Sremą pietvakariuose. Šiandien vakarinė Sremo dalis yra Kroatijoje, šiaurinė Bačkos dalis Vengrijoje, rytinė Banato dalis Rumunijoje, o Baranja (esanti tarp Dunojaus ir Dravos) - Vengrijoje ir Kroatijoje. Vojvodinos plotas - 21 500 km².

Didžiausi miestai: Novi Sadas (215 659), Subotica (99 471), Zrenjaninas (79 545), Pančevo (76 110), Somboras (50 950).

[taisyti] Demografija

Populiacija pagal etnines grupes:

Serbai - 321 807 (65,05%)
Vengrai - 290 207 (14,28%)
Slovakai - 56 637 (2,79%)
Kroatai - 56 546 (2,78%)
nedeklaruota - 55 016 (2,71%)
Jugoslavai - 49 881 (2,45%)
Juodkalniečiai - 35 513 (1,75%)
Rumunai - 30 419 (1,50%)
Bunjevcai - 19 766 (0,97%)
Rusinai - 15 626 (0,77%)
Kiti

[taisyti] Nuorodos

Buvusi Jugoslavija (SFRY)
Bosnija ir Hercegovina (Bosna i Hercegovina) \| Juodkalnija (Crna gora) \| Kroatija (Hrvatska) \| Makedonija \| Serbija (Srbija) \| Slovėnija (Slovenija)
Serbijos autonominės respublikos: Kosovas \| Vojvodina