Jugoslavija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika (Jugoslavija) - valstybė egzistavusi nuo 1945 m. lapkričio 29 iki 1992 metų. Europos pietryčiuose, Balkanų pusiasalio centrinėje ir š. v. dalyje. Vakaruose priėjo prie Adrijos jūros, š. vakaruose ribojosi su Italija, šiaurėje su Austrija ir Vengrija, rytuose su Rumunija ir Bulgarija, pietuose su Graikija, pietvakariuose su Albanija.
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | serbų-kroatų, slovėnų ir makedonų | ||||
| Sostinė | Belgradas | ||||
| Plotas | 255 800 km² | ||||
| Gyventojų (1979) - Tankis |
21,8 mln 85/km² |
||||
| Valiuta | Jugoslavijos dinaras | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +/-X UTC +/-X arba - |
||||
| Susikūrė | 1945 lapkričio 29 | ||||
| Valstybinis himnas | Jugoslavijos himnas | ||||
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos istorija
[taisyti] Politinė sistema
Pagal santvarką Jugoslavija buvo socialistinė federacinė respublika.
Pagal 1974 konstituciją aktyviąją rinkimo teisę turėjo piliečiai, sulaukę 18 m.
Aukščiausiasis valstybės valdžios organas buvo Skupščina, susidedanti iš 2 rūmų: Sąjungos večės (220 delegatų, renkamų 4 metams bendruomenių skupščinų po 30 iš kiekvienos respublikos ir po 20 iš auton. krašto) ir Respublikų ir autonominių kraštų večės (88 delegatai, renkami respublikų ir autonominių kraštų skupščinų po 12 iš respublikos ir po 8 iš krašto).
Kolektyvinis valstybės vadovas buvo Skupščinos prezidiumas, susidedantis iš 9 narių (8 renkamų po 1 iš kiekvienos respublikos ir autonominio krašto skupščinos, taip pat ir Jugoslavijos komunistų sąjungos pirmininkas, kuris galėjo būti Skupščinos išrinktas prezidiumo pirmininku ir Jugoslavijos SFR prezidentu).
Respublikų ir autonominių kraštų skupščinų pasiūlymu 1974 m. Jugoslavijos SFR prezidentu neterminuotai išrinktas Josipas Brozas (Titas). Prezidentas buvo ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, Liaudies gynybos tarybos pirmininkas.
Prezidiumo nariai buvo atskaitingi juos išrinkusioms respublikos ar krašto skupščinoms.
Vykdomąją valdžią turėjo Sąjungos vykdomoji večė, kuri atskaitinga Skupščinai.
Kiekviena respublika ir autonominis kraštas turėjo savo konstituciją, parengtą 1974 federacijos konstitucijos pagrindu, skupščiną bei vykdomąją večę.
Vietos valdžios organai buvo bendruomenių skupščinos, susidedančios iš 3 večių: vieningojo darbo večės (delegatus rinko darbo kolektyvai), vietinių sandraugų večės (delegatus renko teritoriniai susivienijimai) ir visuomeninės politinės večės (delegatus renko gyventojai iš visuomeninių politinių organizacijų pateiktų kandidatų).
Bendruomenės skupščiną renko savo vykdomąjį organą — bendruomenės vykdomąją večę. Teismų sistemą sudarė Sąjungos teismas, Konstitucinis teismas (narius rinko Jugoslavijos Skupščina), respublikų, autonominių kraštų ir bendruomenių teismai (narius renko atitinkamos skupščinos).
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Jugoslavijos socialistinę federacinę respubliką sudarė 6 socialistinės respublikos:
| Plotas (tūkst. km2) | Gyventojai (tūkst.) | Adm. centras | |
| Bosnija ir Hercegovina | 51,1 | 3981 | Sarajevas |
| Kroatija | 56,5 | 4507 | Zagrebas |
| Vardar Makedonija | 25,7 | 1760 | Skopjė |
| Juodkalnija | 13,8 | 560 | Titogradas |
| Serbija | 88,4 | 8742 | Belgradas |
| Slovėnija | 20,3 | 1775 | Liubliana |
| Serbijos soc. respublika turėjo 2 autonominius kraštus: | |||
| Kosovas | 10,9 | 1385 | Priština |
| Vojvodina | 21,5 | 1976 | Novi Sadas |
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos geografija
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos ekonomika
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos demografija
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos kultūra
[taisyti] Kita Informacija
- Jugoslavijos ryšiai
- Jugoslavijos transportas
- Jugoslavijos karinės pajėgos
- Jugoslavijos karai
- Jugoslavijos tarptautiniai santykiai
- Jugoslavijos šventės
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
