Rolandas Pavilionis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rolandas Pavilionis (1944 m. liepos 3 d. Šiauliuose - 2006 m. gegužės 10 d. Vilniuje) – lietuvių filosofas ir logikas, visuomenės veikėjas, politikas, europarlamentaras.

[taisyti] Biografija

1962 m. baigė Šiaulių vakarinę darbo jaunimo mokyklą, paraleliai dirbo Šiaulių dviračių gamykloje. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti užsienio kalbų. 1968 m. baigė universitetą, įgijo filologijos diplomą.

1968 - 1971 m. studijavo Ukrainos mokslų akademijos aspirantūroje, apgynė logikos daktaro disertaciją.

1971 - 1977 metais buvo Vilniaus universiteto docentas, 1982 - 1990 metais - profesorius, kurį laiką vadovavo VU Filosofijos istorijos ir logikos katedrai.

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje stažavosi Paryžiaus Sorbonos universitete, pas prof. Algirdą Julių Greimą. 1981-aisiais apgynė habilituoto logikos daktaro disertaciją kalbos filosofijos ir logikos srityje.

1990 metais R.Pavilionis išrinktas Vilniaus universiteto rektoriumi ir ėjo šias pareigas iki 2000 -ųjų, kai buvo išrinktas į Seimą.

2004 m. išrinktas Europos Parlamento nariu. Parlamente tapo Sąjungos už Tautų Europą frakcijos vicepirmininku, dirbo Kultūros ir švietimo komiteto nariu, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariu - pavaduotoju.

[taisyti] Darbai

Parašė knygų lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

„Язык и логика“, 1975,
„Kalba. Logika. Filosofija“, Vilnius: Mintis, 1981.
„Проблема смысла: современный логико-философский анализ языка“, Москва: Мысль, 1983.
„Meaning and conceptual systems“, Moscow: Progress, 1990.
„Prieš absurdą“, 2000.
„Tarp šviesos ir tamsos“, 2000.
„Prieš absurdą II“, 2004.
„Prasmė ir tapatumas, arba kelionė į save“, Vilnius: Lietuvos mokslas, 2005.