Vanadis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vanadis - cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas V, eilės numeris 23. Vanadis ir jo junginiai plačiai naudojami chemijos pramonėje, metalurgijoje, autopramonėje. Lydymosi temperatūra 1715 °C. Iš vanadžio junginių, didžiausią reikšmę turi ferovanadis bei jo oksidai ir druskos.

[taisyti] Vanadis Žemės plutoje

Vanadis randamas 65 įvairiuose mineraluose. Iš jų tik keli naudojami kaip rūda: vanadinitas, patronitas, karnotitas. Vanadžio junginių būna organiniuose uolienose: akmens anglyje, naftoje ir kt., o taip pat boksite

[taisyti] Vanadžio poveikis žmogaus organizmui

Vanadžio junginiai lengvai smulkinami, tokiu būdu visada egzistuoja metalo dulkių patekimo į kvėpavimo takus tikimybė. Taip pat, vanadžio junginiai, kurie turi palyginus neaukštą lydymosi temperatūrą – apie 650 °C, garuoja, sudarydami kondensacijos aerozolį. Deja, kontaktas su vanadžiu bei jo junginiais pasitaiko ne tik atitinkamose pramonėse. Pav., vanadžio oksidai susidaro elektrinių katilų apnašuose, ypatingai daug jų būna tuomet, jeigu elektrinės kuras yra naftos mazutai su didele sieros priemaiša. Taigi, katilų paviršiaus valymo metu ore taip pat susidaro vanadžio oksido aerozolis. Žmogaus organizmui vanadžio poveikis yra labai toksiškas. Žmonių, dirbančių pramonėje su vanadžiu ar jo junginiais, sveikatos ilgalaikis stebėjimas leidžia padaryti tokias išvadas apie vanadžio poveikį:

1. Vanadžio dulkės bei aerozolis smarkiai dirgina kvėpavimo takų gleivinę.
2. Vanadžio dulkių patekimas per kvėpavimo takus iššaukia kraujagyslių sienelių pažeidimą, dėlto atsiranda kapiliarostazės, patinimai, hemoragijos. Uždegiminis procesas, kaip taisyklė, turi hemoraginį pobūdį.
3. Vanadžio patekimas į plaučius taip pat iššaukia lygiųjų bronchų raumenų spazmus, todėl išsivysto astmatinio pobūdžio bronchitai, apsunkintas kvėpavimas. Labai stiprios intoksikacijos metų dėl lygiųjų raumenų spazmų galimas netgi žarnyno peristaltikos padidėjimas.
4. Didelės vanadžio ar jo junginių koncentracijos patekimo į organizmą metu pastebėti vidinių organų bei smegenų kraujagyslių pažeidimai. Didelė vanadžio dozė, patekusi į organizmą, taip pat iššaukdavo nervinės sistemos sutrikimus, toksinius nefritus bei baltyminės apykaitos sutrikimus. Ryšium su metalo svarba pramonėje ir jo padidintu toksiškumu žmogaus organizmui, egzistuoja daug eksperimentinių tyrimų, atliktų su gyvūnais. Pvz., žinoma, kad nedidelės vanadžio dozes, paranterališkai įvestos į gyvūnų organizmą, iššaukdavo širdies susitraukimų padažnėjimą, kraujospūdžio sumažėjimą. Taip pat buvo pastebėtas centrinės bei vegetatyvinės nervų sistemos sužadinimo slenksčių sumažėjimas, sąlyginių refleksinių atsakų susilpnėjimas.

Taip pat išnagrinėti medžiagų apykaitos procesų pasikeitimai patenkant vanadžiui ar jo junginiams į organizmą. Pav., yra žinoma, kad toksiškas vanadžio poveikis surištas su glikolizės metu vykstančio fosforilinimo bei kitų fosforą turinčių junginių metabolinių procesų sutrikimais. Taip pat ryškiai pastebimas fosforo rūgšties apykaitos proceso intensyvumo sulėtėjimas. Kituose darbuose buvo parodyta, kad mažosios vanadžio koncentracijos, kurios dar neiššaukia intoksikacijos klinikinių apraiškų, veda prie cistino medžiagos kiekio sumažėjimo žmogaus plaukuose bei naguose, kas rodo, jog įvyko sierą turinčių rūgščių apykaitos sutrikimai. Žinomas faktas, kad dirbančiųjų su vanadžiu kraujyje sumažėdavo cholesterino kiekis, o tuo tarpu jo kiekis šlapime išaugdavo [6, 9]. Aukščiau pateikti faktai rodo, kad vanadis bei jo junginiai turi sudėtingą veikimo į žmogaus organizmo gyvybiškai svarbias funkcijas spektrą. Taip pat jie veikia organizmo metabolinius procesus. Tačiau, kaip pabrėžia mokslininkai, iki šiol atliktų tyrimų rezultatai toli gražu neatskleidžia pilno ir begalo sudėtingo šio reto metalo poveikio organizmui mechanizmo.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Elementas buvo aptiktas 1830 m. Švedijoje išlydžius geležies rūdą ir pavadintas šiaurės germanų deivės Frėjos garbei (Vanadė - vienas jos vardo sinonimų; vanų deivė).