Vėžys (liga)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės - Vėžys (reikšmės).
Vėžinės ligos - ligų grupė, kurių būdingas požymis - nekontroliuojamas genetiškai pakitusių ląstelių dauginimasis ir šių ląstelių sugebėjimas naikinti aplinkinius audinius bei išplisti į kitas kūno vietas (metastazės). Vėžį sukelia DNR (genetinės medžiagos) pažeidimai, veikiantys ląstelių augimo reguliavimą.
Ląstelių dauginimasis yra įprastas fiziologinis procesas, veikiantis beveik visuose audiniuose įvairiomis aplinkybėmis - kaip reakciją į sužalojimą, imuninės reakcijos, mirusių ar pašalintų ląstelių atnaujinimas. Šis procesas griežtai reguliuojamas, saugant organų ir audinių vientisumą. Vėžį sąlygojančios DNR mutacijos pažeidžia šiuos procesus.
Dėl nekontroliuojamo ir greito pakitusių ląstelių dalijimosi susidaro auglys, kuris gali būti piktybinis arba nepiktybinis (gerybinis).
Nepiktybiniai augliai neplinta į kitas kūno vietas bei nepažeidžia aplinkinių audinių, jie retai kelia pavojų gyvybei, nors kartais gali būti ir grėsmingi. Pavyzdžiui, gerybinis smegenų navikas augdamas gali užspausti svarbius smegenų centrus ir sukelti sunkius neurologinius pakitimus ar net mirtį.
Piktybiniai augliai (vėžiai) augdami naikina aplinkinius audinius, vėliau persikelia į kitas organizmo vietas, sukeldami metastazes. Negydomi ar nepagydomi (nepasiduodantys gydymui, rezistentiški) vėžiai visada baigiasi mirtimi.
Turinys |
[taisyti] Požymiai, simptomai
Įsisenėjęs vėžys gali kelti skausmą, tačiau tai ne visada pirmas simptomas, retais atvejais skausmo gali išvis nebūti.
Vėžio simptomai paprastai skirstomi į tris grupes:
- Vietiniai: neįprasti augliai, kraujavimas, išopėjimai;
- Metastazių (plitimo): padidėję limfmazgiai, kosulys ir hemoptizė, hepatomegalija (padidėjusios kepenys), kaulų skausmai, vėžinio proceso paveiktų kaulų lūžiai ir neurologiniai simptomai;
- Sisteminiai: svorio kritimas, prastas apetitas ir kacheksija (išsekimas), padidėjęs prakaitavimas, anemija (mažakraujystė), gelta ir specifiniai paraneoplastiniai sindromai (pavyzdžiui, trombozės, embolijos, dermatomiozitas, mielopatija ar endokrininiai (hormoniniai) pakitimai).
Nei vienas iš simptomų nėra būdingas tik vėžiui.
[taisyti] Vėžio tipai
Vėžys prasideda vienoje ląstelėje, todėl nesunku vėžius klasifikuoti pagal pradinės ląstelės tipą ir vietą.
Karcinomos atsiranda epitelinėse ląstelėse, t. y. odoje, gleivinių epitelyje, mezotelyje ar liaukiniame epitelyje.
Leukemija prasideda kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse ar besidiferencijuojančiuose hemopoetinių ląstelių pirmtakuose.
Limfoma prasideda limfiniame audinyje.
Melanoma išsivysto melanocituose.
Sarkoma prasideda jungiamajame audinyje (puriajame, glaudžiajame, kauliniame, kremzliniame, riebaliniame, retikuliniame, rečiau drebutiniame) ir raumeniniame audinyje - skersaruožiuose, lygiuosiuose raumenyse, rečiau širdies skersaruožiame raumenyje (miokarde). Prie sarkomų priskiriami ir piktybiniai nervų sistemos navikai.
Teratoma prasideda Embrioninėse ląstelėse.
[taisyti] Suaugusiųjų vėžiai
Suaugusiems žmonėms vėžys dažniausiai išsivysto epiteliniame audinyje (karcinomos), nors pasitaiko ir sarkomų (jungiamojo audinio vėžių).
Kai kurie suaugusiųjų piktybiniai navikai: šlapimo pūslės karcinoma, kraujo vėžys (leukemijos, daugybinė mieloma), imuninės sistemos vėžiai - limfomos (Hodžkino limfoma, ne-Hodžkino limfomos), smegenų augliai, krūtų vėžys, gimdos kaklelio vėžys, kolorektalinis vėžys, gimdos vėžys, gerklės vėžys, plaučių vėžys, mezotelioma, burnos ertmės vėžys, osteosarkoma (kaulų vėžys), kiaušidžių vėžys, kasos vėžys, prostatos vėžys, inkstų karcinoma, rabdomiosarkoma (skersaruožių raumenų vėžys), odos vėžys, skrandžio vėžys, sėklidžių vėžys, skydliaukės vėžys.
[taisyti] Vaikų vėžiai
Vėžys taip pat gali išsivystyti naujagimiams ir vaikams bei paaugliams.
Sergamumas vėžiu didžiausias pirmaisiais gyvenimo metais. Beveik pusę visų vaikų piktybinių navikų (vėžių) sudaro leukemijos ir limfomos, toliau pagal dažnumą seka centrinės nervų sistemos navikai (pvz., meduloblastoma), inkstų (dažniausiai Wilmso auglys), kaulų, minkštųjų audinių, nervinio audinio (pvz., neuroblastoma) ir akių navikai (dažniausiai retinoblastoma). Mergaičių ir berniukų sergamumas praktiškai nesiskiria. Kai kurių tipų navikais (pvz., neuroblastoma) dažniau serga baltosios rasės vaikai. Sąlyginis vaikų išgyvenamumas yra didelis leukemijų, neuroblastomos, Wilmso auglio ir retinoblastomos atvejais, bet žymiai mažesnis kitais vėžio atvejais (pvz., sergant rabdomiosarkoma).
[taisyti] Priežastys ir profilaktika
Vėžį sukelia kancerogeninės medžiagos, intensyvi radiacija, manoma, kad, įtakos turi ir paveldimumas. Jau apie 1930 m. nustatyta, kad industriniai ir tabako dūmai yra daugybės kancerogeninių medžiagų - benzpireno, specifinių tabako nitrozaminų (nitrozonornikotinas (NNN)...) šaltiniu. Virusiniai susirgimai hepatitu B ar užsikrėtimas žmogaus herpes virusu gali taip pat sukelti vėžį. Bendroji vėžio profilaktika apima organizmo stiprinimą, aplinkos saugumą, specifinė - vaisių, daržovių vartojimas, vitaminų A (mokslo diskusijų objektas), C, E adekvataus kiekio organizme užtikrinimą. Tabako dūmai gali sukelti plaučių vėžį, todėl kai kuriose valstybėse rūkymas kavinėse, restoranuose, sporto, koncertų salėse ir kitose viešose vietose uždraustas įstatymu, o chemijos pramonė griežtai kontroliuojama. Alkoholio vartojimas didna tikimybę susirgti burnos, stemplės, krūties ir kt. Viršsvoris taip pat laikomas rizikos faktoriumi. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja ([1]), kad iki 2020 m. piktybinių susirgimų gali padaugėti 50%. Pasaulinis vėžio pranešimas (angl. World cancer raport) pateikė aiškių duomenų, kad akcijos prieš rūkymą, sveika mityba ir kova su infekciniais susirgimais gali sumažinti piktybinių susirgimųjų kiekį trečdaliu, o išgydyti įmanoma maždaug kitą trečdalį vėžinių susirgimų ([2]).
[taisyti] Gydymas
Kiekviena vėžio forma gydoma skirtingai.
Dažniausiai taikomi šie vėžio gydymo metodai:
- chirurginis vėžinio audinio pašalinimas (rezekcija). Jei auglys lokalizuotas ir prieinamas, operacija yra rekomenduojamas ir labiausiai veiksmingas būdas. Operacijos metu pašalinamas vien tik auglys, arba auglys su visu organu, nes pašalinus vien tik auglį yra didesnė jo atsinaujinimo tikimybė. Taip pat dažnai reikalingos papildomos operacijos vietinių ir sritinių limfmazgių pašalinimui, kurie panaudojami stadijos nustatymui. Chirurginio gydymo būdo pavyzdžiai: prostatektomija, mastektomija;
- chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis. Gydymas citostatikais pažeidžia ir sveikus audinius, bet šie, tinkamai skiriant chemoterapijos kursus, vėliau palaipsniui atsistato;
- švitinimas (radioterapija). Tai vėžinių (ir kai kurių kitų susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą. Jonizuojantieji spinduliai paveikia ir sveikas ląsteles, tačiau taikant šiuolaikinius radioterapijos metodus, sveikas ląsteles pavyksta išsaugoti, o iš tų sveikų ląstelių, kurios pažeidžiamos, dauguma vėliau atsistato. Radioterapija gali būti naudojama daugumai auglių naikinti, taip pat gydant leukemijas ir limfomas;
- hormonų terapija;
- kaulų čiulpų transplantacija.
Dažnai prireikia kelių būdų kombinacijos norint pilnai išnaikinti pakitusias vėžines ląsteles.
Liaudyje paplitę įvairūs alternatyvūs vėžio gydymo būdai
