Kraujavimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kraujavimas - kraujo išsiliejimas iš kraujotakos rato į aplinką arba į organizmo audinius ir organus. Kraujavimo priežastys būna šios:
- Padidėjęs kraujagyslių sienelių pralaidumas, pvz., sergant ūmine spinduline liga, C hipovitaminoze, esant uždegimui ir kt.
- Įgimtas ir įgytas kraujo krešėjimo sutrikimas. Įgimtas kraujo krešėjimo sutrikimas yra hemofilija. Tai liga, kai organizme nuo pat gimimo nėra vieno kraujo krešėjimo faktoriaus. Dėl to kraujas nekreša arba kreša labai lėtai. Kraujo krešėjimas taip pat gali sutrikti sergant gelta, sepsiu, skarlatina ir kitomis ligomis.
- Kraujagyslės traumos ir ligos.
Kai kraujuoja į išorę, toks kraujavimas vadinamas išoriniu, o kai kraujuoja į organizmo audinius - vidinis kraujavimas. Yra pirminis ir antrinis kraujavimas. Pirminis - prasideda tuoj pat sužalojus kraujagyslę, o antrinis - vėliau, kai pirminis kraujavimas jau buvo sustabdytas ar sustojęs.
