Sindarin

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sindų kalba (Sindarin)
Kūrėjas	J.R.R. Tolkien
Vartojimas	Fantastinio kūrinio pasaulis (Arda)
Kalbančiųjų	-
Kalbos kodai
ISO 639-1:	-
ISO 639-2:	art
ISO/DIS 639-3:	sjn

Sindarin yra Džono Ronaldo Ruelio Tolkino sukurta dirbtinė kalba, kuria kalba jo kūrinių personažai.

Sindarin (sindų kalba) daugeliu atveju paremta valų kalba. Priebalsių mutacijos panašios į tas, kurios būdingos keltų kalboms. Gali būti, sindų kalbai įtakos turėjo ir germanų kalbos, nes Tolkinas buvo jų specialistas.

Tolkino mitologijose ja kalbėjo elfai, atsisakę priimti valų (Valar) kvietimą vykti į jų kraštą Valinorą ir likę Viduržemėje. Vėliau iš Valinoro grįžę likusiųjų gentainiai taip pat ėmė vartoti sindų kalbą (jų pačių kalba kvenja tapo knygine). Sindų kalba dažnai kalbėdavo ir su elfais bendravę žmonės. Žinomiausias sindų kalbos tekstas - daina iš "Žiedų valdovo" (A Elbereth Gilthoniel...).

Senesniuose Tolkino rankraščiuose ši kalba vadinama Noldorin (noldų kalba), nes iš pradžių Tolkino mitologijose ja kalbėjo kita elfų gentis - noldos. Pats pavadinimas Sindarin yra kvenjiškas - tikėtina, kad sindiškas pavadinimas būtų tiesiog Edhellen ("elfų kalba").

Sindų kalbai užrašyti paprastai naudojamas Tengwar (tengvų) raštas, nors galima naudoti ir Cirth.

[taisyti] Tarimas

Raidė	IPA	Kaip tarti
a	a	[a]
b	b	[b]
c	k	[k]
ch	x	Kietas [ch] (kaip vokiečių ach-Laut, bet ne ich-Laut
d	d	[d]
dh	ð	Kaip anglų [th] žodyje this
e	ɛ	[e]
f	f, v	Žodžio gale ir prieš n tariama [v], visur kitur - [f]
g	g	[g]
h	h
hw	ʍ
i	j, i	Žodžio pradžioje prieš balsius tariama [j], visur kitur - [i]	l	l	[l]
lh	l̥	Begarsis [l]
m	m	[m]
n	n	[n]
ng	ŋ, ŋg	Žodžio gale tariama [ŋ], visur kitur - [ŋg]
o	ɔ	[o]
p	p	[p]
ph	f, ff	Žodžio gale tariama [f], visur kitur - [ff]
r	r	Lietuviškas, itališkas ir panašus [r]
rh	r̥	Begarsis [r]
s	s	[s]
t	t	[t]
th	θ	Kaip anglų [th] žodyje think
u	u	[u]
w	w	Angliškas [w]
y	y	Kaip vokiečių [ü] arba prancūzų [u]

Kirčio ženklas rodo, kad balsis ilgas, pvz., á - ilgas [a]. Vienskiemeniuose žodžiuose kirčio ženklas virsta cirkumfleksu: â. Praktiniais sumetimais kartais vietoj ŷ rašoma ý.

Sindų kalbos dvibalsiai yra ai, ei, ui, au, ae ir oe. Pirmieji keturi tariami kaip lietuvių kalboje, ae ir oe tariami tiesiog sujungiant balsius. Žodžio gale dvibalsis au užrašomas aw.

Senojoje sindų kalboje buvo balsis, tariamas kaip vokiečių ö. Tolkinas jį dažniausiai žymėdavo raide œ. Taip buvo nosinis "v" (pučiamasis "m"), žymėtas mh. Vėliau jis buvo tariamas kaip [v].

[taisyti] Gramatikos ypatybės

Sindų kalbos daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaitai būdingas i-poveikis, sindiškai vadinamas prestanneth ("poveikis, sujaukimas"). Primityviojoje elfų kalboje daugiskaitos galūnė buvo *-î. Ji neišliko, tačiau išliko jos poveikis žodžio balsiams: daugiskaita sudaroma ne pridedant galūnes, o keičiant žodžio balsius. Pokytis priklauso nuo to, ar balsis yra paskutinis, ar ne paskutinis žodyje. Pavyzdžiui, ne paskutinis a keičiasi į e, o paskutinis - į ai. Todėl žodžio aran (karalius) daugiskaita yra erain. Taip pat yra daug daugiskaitos išimčių.

Sindų kalboje yra keletas galūnių, žyminčių kuopinę daugiskaitą: -ath rodo kuopą, grupę (pvz., elenath - visos žvaigždės), -rim - tautą ar padermę (onodrim - entai, entų padermė), -hoth yra neigiamą atspalvį turinti kuopos galūnė (glamhoth - orkų būrys).

Dar vienas ryškus sindų kalbos bruožas - priebalsių mutacijos. Kalbos sraute kinta kai kurių žodžių pirmieji priebalsiai (kad kalba būtų sklandesnė, lankstesnė). Iš Tolkino užrašų tikrai galima spręsti apie trijų tipų mutacijas, tačiau neretai prie jų pridedamos dar dvi, kurias galima atsekti iš turimų pavyzdžių. Ne visi sindų kalbos tyrinėtojai su tuo sutinka.

[taisyti] Dialektai

Pirmajame Amžiuje (pagal Ardos chronologiją) buvo keletas sindų kalbos dialektų:

Dorijato (Doriath) dialektas (Doriathrin).
Falaso (Falas) dialektas (Falathrin), kuriuo vėliau kalbėta ir Nargotronde.
Šiauriniai dialektai, kuriais šnekėta Dortonijone (Dorthonion) ir Hitlume (Hithlum).