Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions Žiedų valdovas - Vikipedija

Žiedų valdovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis nėra apie filmus tuo pačiu pavadinimu. Norėdami paskaityti apie filmus, eikite į puslapį Žiedų valdovas (filmas).

"Žiedų valdovas" (The Lord of the Rings) - Džono Ronaldo Ruelio Tolkino kūrinys, apibūdinamas kaip epinė fentezi istorija. Išleistas trimis tomais 1954 - 1955 m. "Žiedų valdovas" buvo rašomas kaip knygos "Hobitas" tęsinys.

Veiksmas vyksta Tolkino sugalvoto pasaulio Ardos dalyje, vadinamoje Viduržeme (Middle-earth). Daugiau apie Ardą žr. čia. Knygos pavadinimas gali būti interpretuojamas įvairiai. Paprastai sakoma, kad Žiedų valdovas - tai Sauronas, pagrindinis blogio atstovas kūrinyje. Tačiau valdovu gali būti pavadintas ir kitas ne mažiau svarbus knygos veikėjas - pats Žiedas.

Turinys

[taisyti] Dalys

"Žiedų valdovas" yra vientisas kūrinys. Pasakojimas natūraliai dalijamas į šešias knygas, tačiau leidėjai komerciniais sumetimais patarė Tolkinui sugrupuoti knygas po dvi ir išleisti "Žiedų valdovą" trimis tomais. Taip atsirado šis "Žiedų valdovo" sudalinimas:

  • The Fellowship of the Ring (santrumpa FotR; "Žiedo draugija / brolija")
  • The Two Towers (santrumpa TTT; "Du bokštai / Dvi tvirtovės")
  • The Return of the King (santrumpa RotK; "Karaliaus sugrįžimas")

"Žiedų valdovas" prasideda prologu, pasibaigia šešiais priedais (dabartiniame lietuviškame leidime prologas ir dalis priedų praleista).

[taisyti] Rašymas

Po to, kai 1937 m. išleistas "Hobitas", skaitytojai ėmė reikalauti tęsinio. Tolkinas to nesitikėjo ir iš pradžių nenorėjo nieko rašyti, nes norėjo susikoncentruoti ties savo mitologijomis (žr. Tolkinas). Tačiau skatinamas leidėjų dar tais pačiais metais sėdo vykdyti skaitytojų reikalavimo - "daugiau apie hobitus". Rašymas užsitęsė beveik septyniolika metų. Tolkinas daug dirbo, be to, buvo netrumpų periodų, kai dingdavo įkvėpimas, o kai jis vėl atsirasdavo, Tolkinas imdavo perrašinėti viską nuo pradžių - šis jo perfekcionizmas neleido pabaigti ir "Silmarillion" istorijų. Pamažu jis patebėjo, kad kuo toliau, tuo labiau "Žiedų valdovas" darosi panašus į mitologijas, o nuo lengvo "Hobito" stiliaus tolsta. šių sąsajų Tolkinas neatsikratė - priešingai, pamatė, kad gali "Hobitą" ir "Silmarillion" sujungti į vieną visumą. Kaip jis vėliau sakė, jam atrodė, kad ne kuria, o tik užrašo tai, kas jau sklandė ore. Šitaip vaikiška knyga "Hobitas" tapo Tolkino mitologijų dalimi.

Jau nuo pat pradžių Tolkinas užsikabino už Bilbo knygoje "Hobitas" rasto žiedelio. Tačiau pagrindinis knygos veikėjas buvo nebe Bilbas. Bandyta juo padaryti Bilbo sūnų, įvairius kitus hobitus, tačiau galiausiai centrine figūra tapo Bilbo įsisūnytas giminaitis Frodas.

Tolkinas norėjo išleisti "Žiedų valdovą" drauge su "Silmarillion", tačiau leidėjų požiūriu tai būtų buvusi beprotybė. Net ir patį "Žiedų valdovą" jie sutiko išleisti tik dalimis, o ne visą iš karto. FotR išleidžiama 1954 m. liepos 29 d., TTT - 1954 m. lapkričio 11 d., RotK - 1955 m. spalio 20 d.

[taisyti] Istorija

DĖMESIO: Žemiau atskleidžiamos kūrinio detalės

Knyga prasideda hobito Bilbo, pagrindinio knygos "Hobitas" herojaus, 111-tojo gimtadienio puota. Po Puotos Bilbas iškeliauja pas elfus, o savo olą Maišo Galą palieka įsisūnytam giminaičiui Frodui. Frodui atitenka ir žiedas, kurį Bilbas buvo radęs Golumo urve. Per keliolika metų pasitvirtina Gandalfo įtarimai, kad šis žiedas - tai Vienas Žiedas, Antrajame Amžiuje nukaldintas Saurono. Apie žiedus pasakojama istorijos epigrafe:

Three Rings for the Elven-kings under the sky, 
Seven for the Dwarf-lords in their halls of stone, 
Nine for Mortal Men doomed to die, 
One for the Dark Lord on his dark throne 
In the Land of Mordor where the Shadows lie. 
One Ring to rule them all, One Ring to find them, 
One Ring to bring them all and in the darkness bind them 
In the Land of Mordor where the Shadows lie.
Trys Žiedai elfų karaliams po dangaus skliautu, 
Septyni - nykštukų valdovams rūmuose uolų, 
Devyni - žmonių mirtingų, žūčiai pasmerktų, 
Vienas tik - Tamsos Valdovui soste sutemų, 
Žemėje Mordoro, kur šešėliai driekias. 
Vienas Žiedas visiems valdyti, Vienas Žiedas visiems surasti, 
Vienas Žiedas visiems sukviesti ir tamsybėse amžiams užsklęsti. 
Žemėje Mordoro, kur šešėliai driekias.

Frodui patikima nugabenti Žiedą į Rivendelą. Drauge keliauja trys hobitai Semas, Pipinas ir Meris. Rivendele susirinkę visų Viduržemės padermių atstovai prieina prie išvados, kad vienintelis kelias sunaikinti Žiedą - išlydyti jį Lemties Kalno liepsnose, kuriose jis buvo nukaldintas. Frodas prisiima sunkią naštą ir tampa Žiedo nešėju. Lemties Kalnas (Orodruinas) yra Mordore, Saurono valdose, todėl kelionė bus nelengva. Frodą lydi Žiedo draugija (Fellowship of the Ring). Iš viso bendražygių devyni - tiek pat kiek ir Saurono pavergtų Žiedo Šmėklų nazgulų. Nykštukams draugijoje atstovauja Gimlis, elfams - Legolasas, hobitams - Frodas, Semas, Pipinas ir Meris, žmonėms - Boromiras ir Aragornas, drauge keliauja ir išminčius Gandalfas. Pakeliui draugija išsibarstys, tačiau galiausiai Žiedas bus sunaikintas, o Aragornas į Gondoro karaliją sugrįš kaip jo valdovas.

[taisyti] Įtaka

Iškart po trečiojo "Žiedų valdovo" tomo išleidimo Tolkinas viename laiške rašė:

Iš tiesų aš nustebintas to, kaip buvo priimtas „Žiedas“ – ir be galo patenkintas. Tačiau nemanau, kad sukėliau potvynio bangą. Nemanau, kad toks mažytis hobitiškas padarėlis ar netgi bet kokio ūgio žmogus galėtų tą padaryti. Jei potvynis yra (manau, yra), tai man tiesiog pasisekė, kad į jį papuoliau – esu tik jo dalelė.

Jau dveji metai po knygos išleidimo susidomėta jos ekranizacijos galimybėmis. Tolkinas manė, kad tinkamiausia filmo forma būtų animacija, tačiau jam nepatiko nė vienas pasiūlytas scenarijus. Po jo mirties pasirodė dvi animacinės versijos: Rankin-Bass televizinė ir Ralph‘o Bakshi, rodyta kino teatruose. Nė viena nesulaukė daug teigiamų atsiliepimų. Taigi „Žiedų valdovo“ įtaka per kino ekraną nesklido. Ji buvo jaučiama septintame-aštuntame dešimtmetyje pamažu stiprėjant fantasy žanrui. Ironiška, bet didžiausią poveikį Tolkinas įgyjo tik pasirodžius George Lucaso „Žvaigždžių karams“ (19771983). Nors „Žvaigždžių karų“ veiksmas vyko kitoje galaktikoje, čia buvo daugybė kosminių laivų ir panašių dalykų, istorijos pagrindas buvo epinis žygis, pagrįstas maištavimu prieš blogio imperiją, grasinančia dėl valdžios sunaikinti ištisas planetas. Lucasas neslėpė „Žiedų valdovo“ įtakos.

Jungtinėse Amerikos Valstijose „Žiedų valdovas“ virto ištisu kultūriniu reiškiniu, kai buvo išleistas minkštais viršeliais 1965 m. – ir ne vien todėl, kad šis leidimas buvo pigesnis ir prieinamesnis, bet ir dėl leidimo metų. Tuo metu knyga rezonavo su daugybe kultūrinių dalykų: pavyzdžiui, Frodo pacifizmas atliepė augančiam judėjimui prieš Vietnamo karą, taip pat vis labiau imta susirūpinti dėl užterštumo bei industrializacijos – problemų, kurios Tolkinui buvo vienos iš svarbiausių. Mitinė kova tarp gėrio ir blogio, pavaizduota Tolkino kūrinyje, tapo pavyzdžiu, kaip reikia kovoti su galingomis struktūromis – mąstant kitaip. Tai buvo viena iš pagrindinių septintojo dešimtmečio kontrakultūrų filosofijų: reikia ne „parsiduoti“, manant, kad pakreipsi įvykius kita linkme, dirbdamas išvien su strūktura, bet sukurti visiškai naujas struktūras. Tai – komunos, organinė sodininkystė, gyvenimas kartu nesusituokus ir pan.

Piterio Džeksono pastatyti filmai pagal "Žiedų valdovą" (2001 - 2003 m.) pagausino knygos gerbėjų būrį bei pademonstravo, kaip sėkmingai kine galima suderinti naujausias technologijas ir seniai patikrintus metodus. Kompiuterinis personažas Golumas buvo įvertintas kritikų bei žiūrovų.

"Žiedų valdovas" buvo paverstas ir radijo pjese: 1956 m. per BBC transliuota trylikos dalių adaptacija. JAV per radiją pjesė pagal "Žiedų valdovą" buvo transliuojama 1979 m. Dar vieną naują versiją BBC pristatė 1981 m. Ši versija buvo iš dvidešimt šešių pusės valandos trukmės dalių po.

"Žiedų valdovo" motyvais rašoma muzika - pavienės dainos ir ištisi albumai. Knyga susilaukė įvairų parodijų, iš kurių garsiausia - Bored of the Rings ("Nusibodo tie žiedai").

[taisyti] "Žiedų valdovas" kitomis kalbomis

"Žiedų valdovas" buvo išverstas bent į keturiasdešimt kalbų. Lietuviškai (vert. A. Tapinas) jis pasirodė trimis tomais 1994, 1998 ir 2001 m.

Keletas pavyzdžių, kaip originalo pavadinimas buvo išverstas į įvairias kalbas:

[taisyti] Nuorodos

Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu