Katyčių seniūnija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Katyčių seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Šilutės rajono |
| Administracinis centras: | Katyčiai |
| Plotas: | - |
| Gyventojai: | 1509 (2004 m.) |
| Kaimų skaičius: | 17 |
| Seniūnas: | Juzefa Tamavičienė (2002-) |
| Žemėlapis | |
| - | |
Katyčių seniūnija - Šilutės raj. sav. pietryčiuose; seniūnijos centras - Katyčiai. 1509 gyventojai, iš jų darbingo amžiaus - 53 %, pensinio - 17 %.
Katyčių seniūnija ribojasi su Usėnų, Ž. Naumiesčio, Vainuto (visos Šilutės raj. sav.), Pagėgių, Stoniškių (abi Pagėgių sav.) seniūnijomis. Upės - Šyša, Veižas, Kamona.
Katyčių seniūnijos istoriniai paminklai: 26 evangelikų liuteronų senosios kapinės, XVII-XVIII a. karinių įtvirtinimų liekanos, Akmeniškių piliakalnis, Stubrių mokyklos statinių kompleksas (1910 m.). Akmeniškių ąžuolas (aukštis - 23 m, kamieno apimtis - 4,20 m),
Turinys |
[taisyti] Didžiausios gyvenvietės
[taisyti] Kiti kaimai
- Akmeniškiai - 77 gyv.
- Antšyšiai - 46 gyv.
- Kažemėkai - 52 gyv.
- Kekersai - 4 gyv.
- Krauleidžiai - 16 gyv.
- Laugaliai (kaimo dalis) - 10 gyv.
- Mediškiemiai - 4 gyv.
- Molgiriai - 12 gyv.
- Naustubriai - 20 gyv.
- Skersviečiai - 14 gyv.
- Šlauniai - 15 gyv.
- Uikšiai - 37 gyv.
- Ulozai - 55 gyv.
- Užkamunė (Užkamoniai) - 22 gyv.
[taisyti] Istorija
Katyčių seniūnijos vietovės minimos XIV a. kryžiuočių žygiaraščiuose. Pagal Melno sutartį (1422 m.) dalis dabartinės Katyčių seniūnijos teritorijos priklausė LDK, bet ją 1533 m. užgrobė Prūsija. Katyčių seniūnija yra taip vadinamoje Mažosios Lietuvos teritorijoje (nuo 1919 m. - Klaipėdos kraštas).
Jau nuo XVI a. kuriami dvarai. XIX a. pirmoje pusėje panaikinama baudžiava, įkuriamas Katyčių valsčius, Tilžės apskritis. Gyventojai išskirstomi į viensėdijas. Steigiamos pradžios mokyklos, statomi vėjo malūnai Akmeniškiuose, Krauleidžiuose, Laugaliuose ir kt. XVII a. Katyčiuose minima parapinė mokykla, XVIII a. pradžios mokykla veikė Laugaliuose ir kt. Laugaliuose buvo perėjimo punktas ir muitinė. 1905 m. Katyčių seniūnijos teritorijoje daugiausia gyveno lietuvininkai, pvz.: Laugaliuose - 80 %, Kekeršuose - 86 %, Kažemėkuose - 72 % ir t.t., tik Katyčiuose - 30% .
Lietuvių tautinis judėjimas Katyčių seniūnijos teritorijoje ėmė reikštis XX a. pradžioje. Tilžės lietuviai dažnai lankė Katyčius su savo choru, atvykdavo paskaitininkai. Katyčiuose buvo įsteigta „Vainiko“ draugija, kuri veikė iki 1939 m.
Katyčių seniūnijos teritorija 1920 - 1939 m. priklausė Katyčių valsčiui, Pagėgių apskritis, 1939 - 1945 m. - Vokietijos Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardai, 1945 - 1954 m. - Stubrių ir Katyčių valsčiams (nuo 1950 m. jos vadintos apylinkėmis), Pagėgių apskritis, 1954 - 1977 m. - Katyčių apylinkei, Pagėgių rajonas, nuo 1963 m. priskirta Šilutės raj., 1977 - 1995 m. - Usėnų apylinkei, Šilutės raj., nuo 1995 m. - Katyčių seniūnijai. Seniūnai - F. Bizauskas (1995 - 1997 m.), D. Žėkienė (1997 - 2002 m.).
Po II-tro pasaulinio karo labai pasikeitė seniūnijos gyventojai - daugelis artėjant frontui pasitraukė į Vakarus, jų vietas užėmė ateiviai iš įvairių Lietuvos vietovių. Pradėjo veikti pradinės mokyklos Antšyšiuose, Kežemėkuose, Krauleidžiuose, Stubriuose, Skersviečiuose, Versmininkuose ir kt.
Įkurti „Salomėjos Nėries“, „Laimės“ kolūkiai, vėliau jų pagrindu - „Katyčių“ tarybinis ūkis (vėliau pervadintas į „Katyčių paukštininkystės“ t. ū.), kuris turėjo 6250 ha žemės, laikė 2363 galvijus, 68 tūkstančius vištų, augino 1630 ha javų, 50 ha bulvių (1990 m.). 1992 m. jo pagrindu susikūrė 10 žemės ūkio bendrovių, kurios po kelių metų iširo. Pastaruoju metu žemdirbiai ūkininkauja individualiai, kai kurie plėtoja netradicinius verslus - augina krienas ir kt.
1997 m. Katyčių seniūnijoje gyveno 1596 gyv. (550 ūkių).
[taisyti] Žymūs žmonės
Kekersuose gimė Mažosios Lietuvos veikėjas Jurgis Strėkys, Laugaliuose - pedagogas, istorikas Martynas Emilis Naukuras.
