Ąžuolas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Quercus | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastasis ąžuolas, glaustašakė forma (Quercus robur f.fastigiata) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Ąžuolas (lot. Quercus, angl. Oak, vok. Eichen) - bukinių (Fagaceae) šeimos augalų gentis. Vasarą žaliuojantys arba visada žaliuojantys medžiai ir krūmai. Lapai skiautėti arba ištisiniai, dantytais arba lygiais kraštais. Kuokeliniai žiedai nusvirusiuose žirginiuose. Vaisius - vienasėklė gilė.
Gentyje yra apie 600 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidurinėje ir tropikų zonoje. Lietuvoje auga 2 savaiminės ir keletą introdukuotų rūšių:
- Šiaurinis ąžuolas (Quercus borealis)
- Pelkinis ąžuolas (Quercus palustris)
- Paprastasis ąžuolas (Quercus robur)
- Bekotis ąžuolas (Quercus petraea)
- Raudonasis ąžuolas (Quercus rubra)
Ąžuolas paprastai laikomas stiprumo ir tvirtumo simboliu.
[taisyti] Ąžuolai Lietuvoje
Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas - Stelmužės ąžuolas, apie 1500 metų amžiaus, skersmuo – apie 3,5 metro (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 metrai. Dabar ąžuolas yra gana sunkios būklės (apnikęs infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir kt.).
Didžiausias Lietuvoje ąžuolų parkas yra Kauno Ąžuolynas (yra Žaliakalnyje; jis taip pat yra didžiausias miesto ąžuolynas Europoje), o didžiausia ąžuolų alėja - Smalininkuose.
