Šilutės seniūnija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šilutės seniūnija
Savivaldybė:	Šilutės rajono
Administracinis centras:	Šilutė
Plotas:	-
Gyventojai:	27.000
Kaimų skaičius:	26
Seniūnas:	Raimondas Steponkus
Žemėlapis
-

Šilutės herbas

Šilutės seniūnija – Šilutės raj. sav. vakaruose, Klaipėdos apskrityje, buvusioje Mažojoje Lietuvoje. Seniūnijos centras – Šilutė. Gyvena per 27 tūkstančius gyv. Šilutės seniūnijai priklauso Šilutės miestas (118 gatvių) ir 26 gyvenvietės.

Ribojasi su Gardamo, Žemaičių Naumiesčio, Juknaičių, Rusnės, Kintų, Saugų seniūnijomis.

Upės – Rusnė, Atmata, Šyša, Šustis, Leitė, Voryčia. Yra ežerėlių, pelkių ir kanalų. Miškai – Žalgirių, Gaidelių, Rudynų, Šilmeižių. Dalis vakarinė seniūnijos teritorijos priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui.

Keliai veda į Klaipėdą, Pagėgius, Rusnę, Kintus, Ž. Naumiestį, Ramučius. Geležinkelis – Klaipėda - Pagėgiai.

Švietimo įstaigos – dvi gimnazijos, vidurinė, šešios pagrindinės, dvi pradinės, vaikų meno, dailės, sporto, jaunimo, žemės ūkio bei statybos, turizmo ir buitinių paslaugų mokyklos, 7 vaikų lopšeliai - darželiai, pedagogų švietimo ir suaugusiųjų mokymo centrai, švietimo forumas.

Kultūros įstaigos – F. Bajoraičio viešoji biblioteka ir 3 jos filialai, kabelinė televizija, teatras, kraštotyros, H. Zudermano, Macikų koncentracijos, Šilutės MSV istorijos muziejai, kultūros ir pramogų centras.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos – VšĮ Šilutės ligoninė, UAB Šilutės šeimos gydytojų centras, medicinos centras „Puriena“, UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras, VšĮ Šilutės PSPC (poliklinika, slaugos ir palaikymo gydymo skyrius, greitoji pagalba, 5 med. punktai), UAB „Sveikatos darna“.

Religinės bendruomenės – Romos katalikų, evangelikų liuteronų, baptistų, Naujosios apaštalų, Laisvųjų krikščionių.

Jaunimo organizacijos – evangelikų liuteronų bažnyčios jaunimo grupė, jaunimo saviraiškos centras, šokių klubas „Žvaigždūnė“, „Heide jaunimas“, skautų tuntas, „Apskritasis stalas“, jaunimo neformalaus ugdymo ir etnokultūros centras, „Forumas“, sportinių šokių klubas „Lūgnė“, sporto klubas „Atėnė“.

Yra paštas, 7 bankai, 6 draudimo įmonės, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, aviacijos eskadrilė, miškų urėdija, keliolika barų, kavinių ir parduotuvių, viešbutis ir kt.

Yra stambių įmonių: AB „Šilutės baldai“, AB „Hidraulinės pavaros“, AB „Stumbras“ filialas, UAB „SY Wiring Technologies Lietuva“ filialas, UAB „Šilutės durpės”, UAB „Grabupėliai”, SP UAB „Šilutės veislininkystė”, ir kt.

Istoriniai paminklai – Šilutėje : senasis paštas (1905 m.), dujų fabrikas (1907 m.), gaisrinė (1911 m.), teismas ir kalėjimas (1848 m.), tiltas per Šyšą (1910 m.), H. Šojaus dvaro kompleksas (1818 m.), senoji turgaus aikštė su pastatais, uostas, geležinkelio stotis ir tiltas (1875 m.), Šilutės pirmosios gimnazijos pastatas (1924 m.), evangelikų liuteronų bažnyčia (1926 m., arch. Kurt Gutknecht), Sovietų karių kapinės (1944 m.) ir kt, Jonaičių mokyklos statinių kompleksas (1862 m.), Macikų dvaras (XIX a.), Macikų koncentracijos vieta ir kapai, Šlažų (dar vad. „Prezidento K. Griniaus”) tiltas per užliejamas pievas (1926 m.), Žalgirių pelkininkų kaimo liekanos, evangelikų liuteronų senosios kapinės (virš 40), Pagrynių k. stačiatikių kapinės ir kt.

Archeologiniai paminklai: Armalėnų (I-II a.), Barzdūnų (II-III ir IX-XIII a.), Grabupių (X-XIII a.), Macikų kapinynas (II-IV a. ir XII-XIII a.), Mažių (III-IV a. ir IX-XIII a.), Rubokų (V-VIII a.), Šilmeižių (VIII-XIII) ir Vėžaičių (V-XIII a.) kapinynai, Mažių, Šilmeižių senovės gyvenvietės.

Verslas: žemės ūkio produkcijos gamyba, medžio apdirbimas, baldų, mėsos produktų bei durpių kraiko gamyba, dekoratyvinių augalų dauginimas ir pardavimas, turizmas, paslaugų sfera ir kt.

Turinys

1 Didžiausios gyvenvietės
- 1.1 Kiti kaimai
- 1.2 Išnykę kaimai
2 Istorija
3 Žymūs žmonės
4 Nuorodos

[taisyti] Didžiausios gyvenvietės

Šilutė - 21 300 gyv.

Traksėdžiai - 1105 gyv.
Macikai - 967 gyv.
Pagryniai - 934 gyv.
Grabupiai - 666 gyv.
Laučiai - 538 gyv.
Gaideliai - 319 gyv.
Vileikiai - 189 gyv.
Užliekniai - 174 gyv.
Armalėnai - 173 gyv.
Barzdūnai - 120 gyv.
Sausgalviai - 120 gyv.

[taisyti] Kiti kaimai

Didšiliai - 26 gyv.
Gnybalai - 17 gyv.
Grabupėliai - 29 gyv.
Jonaičiai - 47 gyv.
Kalininkai - 30 gyv.
Kirlikai - 38 gyv.
Mažiai - 44 gyv.
Metirkviečiai - 27 gyv.
Rupkalviai - 21 gyv.
Šilmeižiai - 49 gyv.
Šyša - 47 gyv.
Šlažai - 47 gyv.
Tatamiškiai - 1 gyv.
Verdainė - 56 gyv.
Žalgiriai - 86 gyv.

[taisyti] Išnykę kaimai

Musaičiai

[taisyti] Istorija

1995 m. balandžio mėnesį įsteigta Šilutės seniūnija, į kurią įėjo tik Šilutės miestas. 1997 m. prie jos prijungtas Jonaičių seniūnija su 26 kaimais. Šilutės sen. seniūnai: V. Žiogas (1995 -1996 m.), V. Deveikis (1996 - 1997 m.), A. Kungys (1997 - 2000 m.), R. Steponkus (nuo 2000 m.).

Šilutės seniūnijos teritorijoje gyventa jau nuo I a. X-XIII a. ji buvo viena iš pagrindinių Lamatos žemės centrų. Per ją ėjo sausumos kelias iš Lamatos šiaurės į skalvių žemes. XIII a. minima Verdainės gyvenvietė, kurią, kaip ir kitas šių apylinkių gyvenvietes, kryžiuočiai sunaikino.

Kryžiuočių ordino laikais (XIV a. - 1525 m.) per Šilutės seniūnijos teritoriją ėjo kelias iš Tilžės į Klaipėdą. 1511 m. įkurta smuklė, kuri davė pagrindą Šilokarčemos gyvenvietės atsiradimui. XVI a. pr. atsikūrė Verdainė, 1540 m. joje gyveno 27 šeimos. 1566 m. pastatyta Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčia. 1588 m. įsteigta Verdainės parapijinė mokykla su biblioteka. 1540 m. įkurta Žibų gyvenvietė, kurioje gyveno amatininkai. Nuo XVI a. antros pusės Šilokarčema (vok. Heydekrug) ėmė garsėti savaitiniu turgumi, į kurį suvažiuodavo žvejai, žemdirbiai, amatininkai, pirkliai ne tik iš gretimų apylinkių, bet iš Žemaitijos, Kuršių Nerijos, Rusnės ir kt.

XVII a. įkuriami dvarai Barzdūnuose, Macikuose, Verdainėje ir kt. XVII a. Šilokarčemoje ir Verdainėje apsigyveno nuo religinio persekiojimų pabėgę škotai. Verdainėje įsteigta karčema. 1684 m. Rusnės kunigas Mykolas Gaidys Verdainės pakraštyje įrengė sodybą, kuri davė pagrindą Gaidelių kaimo atsiradimui. 1525 - 1701 m. Šilutės seniūnijos teritorija priklausė Prūsijos kunigaikštystei, karo metu – 1628 - 1635 m. ją valdė švedai. 1701 - 1871 m. priklausė Prūsijos karalystei.

XVIII a. Šilutės seniūnijos teritorijoje pasikeitė gyventojų sudėtis – senieji gyventojai, kurių pagrindą sudarė lietuvininkai, žuvo ar išmirė per amžiaus pradžioje vykusį Šiaurės karą ir maro epidemiją, vėliau – Septynerių metų karą (1756 - 1763 m.), į jų vietas užpildė vokiečiai, austrai ir kt.

Šilokarčemoje 1718 m. atidaryta pašto stotis, 1721 m. įsteigtas valst. dvaras, 1722 m. – valsčiaus centras, 1736 m. – gėrimų krautuvė, Laučiuose 1739 m. įsteigta pradžios mokykla. 1784 m. Šilutės apylinkėse buvo 14 kalvių. XVIII a. Verdainėje veikė vandens ir kurį laiką vėjo malūnai, įkurti Armalėnų, Cintjoniškių ir kt. dvarai.

XVIII a. Šilutės apylinkėse buvo įvairių amatininkų: batsiuvių, siuvėjų, kalvių, odininkų, kailiadirbių, skrybėlininkų, kepėjų, mėsininkų, daržininkų, tekintojų, puodžių, kubilių, stiklių, dailidžių, stalių, dažytojų, mūrininkų, akmenskaldžių, tabako gamintojų, malūnininkų, aludarių, degtindarių, valtininkų. Amatininkais dažniausiai būdavo vokiečiai.

1818 m., Šilokarčemai tapus apskrities centru, joje ir jos apylinkėse pagyvėjo gyvenimas. XIX a. Šilokarčemoje buvo atidaryta vaistinė (1816 m.), ligoninė (1837 m.), baptistų namai 1837 m.), teismas (1839 m.), sūrių gamykla (1842 m.), kalėjimas (1848 m.), knygynas (1858 m.), spaustuvė (1861 m.), telegrafas (1862 m.).

Žibuose pastatyta katalikų bažnyčia (1850 m.), Žalgiriuose įkurta bežemių kolonija (1870 m.). Pradžios mokyklos įsteigtos Gaideliuose (1821 m.), Grabupiuose (1821 m.), Žibuose (1844 m. - mergaičių, 1864 m. – aukštesnioji berniukų), Metirkviečiuose (1858 m.), Vileikiuose (1873 m.), Didšiliuose (1876 m.), Žalgiriuose (dvi - 1878 ir 1886 m.) ir kt.

Nutiestas Tilžės - Klaipėdos plentas (1846 - 1850 m.), Tilžės - Klaipėdos geležinkelis (1872 - 1875 m.), keliai į Rusnę ir kitas didesnes gyvenvietes. Prie kelių įsteigtos karčemos: Gnybaluose, Grabupiuose, Jonaičiuose ir kt. XIX a. gyventojus nuvargino – badas, epidemijos, potvyniai. 1871 - 1920 m. Šilutės seniūnijos teritorija priklausė Vokietijos imperijai.

XX a. pirmoje pusėje Armalėnuose buvo plytinė (molį atsiveždavo siauruoju geležinkeliu iš karjero, esančio už 700 m). Verdainėje pastatytas dujų fabrikas (1907 m., veikė iki 1939 m.), kuriame buvo perdirbama akmens anglis į degiasias dujas, kurios buvo naudojamos Šilokarčemoje gatvių, butų apšvietimui ir kitiems buitiniams reikalams.

1910 m. prie Šilokarčemos gyvenvietės prijungiami Žibai, Cintjoniškiai, Verdainė. 1912 m. nutiestas siaurasis geležinkelis Šilokarčema - Kulėšai (1945 m. išardytas). 1918 - 1921 m. Šilutės s-jos taryba išleido savo 25, 50, 75 pfenigių ir 1 markės vertės banknotus, kurie buvo naudojami Šilutės apskrityje iki 1922 m. vasario 21 d. 1918 m. Šilokarčemoje įsteigta gimnazija (vokiška). XX a. pr. Šilutės seniūnijos teritorija visumoje buvo lietuviška, nors kai kurie kaimai buvo suvokietėję: 1905 m. Kirlikuose gyveno tik 44%, Barzdūnuose – 37%, Liaučiuose – 32% ir kt. lietuvių.

1920 - 1923 m. Prancūzijos valdymo metu, Šilokarčemoje būrėsi lietuvininkai, siekę Klaipėdos kraštą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. 1922 m. pabaigoje Šilokarčemoje įsteigta Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius, vėliau į Šilokarčemą persikelia ir Gelbėjimo komiteto nariai, kurie 1923 m. sausio 9 d. paskelbė manifestą, kad Klaipėdos Direktorija ir kiti administraciniai organai paleidžiami, o visą valdžią perima nauja Direktorija. 1923 m. sausio 10 d. vakare sukilėliai užėmė Šilokarčiamą. 1923 m. sausio 19 d. joje įvyko Vyriausio Mažosios Lietuvos gelbėjimo Komiteto skyrių, Klaipėdos krašto lietuvių kult. ir ek. organizacijų suvažiavimas (120 žm.), kuris priėmė deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos autonomijos teisėmis.

1923 m. naujoji Klaipėdos krašto administracija pakeitė Šilokarčemos gyvenvietės pavadinimą į Šilutę. Iki 1939 m. veikė daug svarbių įstaigų, nutiesta naujų gatvių, kelių, kūrėsi vietinė pramonė (saldainių, šepečių, limonado, muilo ir kt. fabrikėliai). 1927 m. įsteigta lietuvių gimnazija. Pastatyta elektrinė (1924 m.), evangelikų liuteronų bažnyčia (1926 m., arch. K. Gutknecht), vokiečių (1930 m.), lietuvių (1938 m.) gimnazijų ir kt. pastatai. 1936 m. įsteigta spirito varykla. 1938 m. Šilutėje buvo 17 pramonės įmonių, kuriose dirbo 295 darbininkai.

1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos ir kitos lietuviškos įstaigos. Vydūno gimnazija buvo evakuota į Žemaičių Naumiestį. 1939 - 1945 m. Šilutės seniūnijos teritorija priklausė Gumbinės apygardai. 1941 m. Šilutė gavo miesto teises. Macikuose veikė Vokietijos karo belaisvių stovykla (1939 - 1944 m.).

Po Antrojo pasaulinio karo iš esmės pasikeitė Šilutės seniūnijos teritorijos gyventojų sudėtis. Prieš karą gyvenę vokiečiai ir dalis lietuvininkų, artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus, o dalis likusių buvo ištremti. Tuščiuose namuose apsigyveno atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių ir Sovietų Sąjungos. Šilutės mieste iš 4500 (1939 m.) gyventojų liko tik 7 (1944 m. spalio vid.), o 1959 m. jau gyveno 8969 gyv. 1955 m. Vokietijos Federaciniai Respublikai pasirašius su Sovietų Sąjunga sutartį dėl buvusių Vokietijos piliečių išvykimo į VFR, ja pasinaudojo daugelis Šilutės seniūnijos teritorijoje gyvenusių gyventojų.

1944 - 1947 m. Šilutė vėl tampa apskrities centru, o nuo 1947 m. – rajono centru. Mieste atstatoma ir kuriama pramonė. Steigiamos mokyklos, atidaromos ligoninės, kultūrinės ir administracinės įstaigos. Kaimiškoje seniūnijos dalyje įsteigta Jonaičių apylinkė, keletas kolūkių, kurių pagrindu vėliau įkurti Jonaičių tarybinis ūkis ir Šilutės tarybinis ūkis - technikumas.

Macikuose įsteigta karo belaisvių stovykla (1944 - 1946 m.), vėliau vietoj jos – Sovietų Vidaus reikalų ministerijos Pataisos darbų stovyklų skyriaus Šilutės stovykla (1946 - 1955 m.). Ūkių centrinėse gyvenvietėse (Laučiuose, Pagryniuose) įsteigtos pagrindinės mokyklos, felčerių - akušerių punktai, ryšių skyriai, kultūros namai, bibliotekos, maisto parduotuvės.

Pagryniuose veikė žemės ūkio technikumas. 1990 m. Jonaičių t. ū. ir Šilutės t. ū. technikumas turėjo atitinkamai 3352 ir 6653 ha žemės, – 1192 ir 2379 galvijus, – 1375 ir 1886 kiaules; augino 540 ir 700 ha javų, 70 ir 150 bulvių; ūkiuose dirbo 258 ir 440 darbuotojų. 1992 m. jų pagrindu susikūrė po 11 ž. ū. bendrovių, kurios po kelių metų iširo

[taisyti] Žymūs žmonės

Gaideliuose gimė sportininkė, olimpinė vicečempionė Laimutė Baikauskaitė, Didšiliuose – dailininkė Eva Kubos, tech. m. daktaras Vaclovas Algirdas Mišeikis, Jonaičiuose – M. Lietuvos kultūros veikėjas, filosofas Vilhelmas Storasta - Vydūnas, gydytojas Bronius Stanslovaitis, Kalininkuose – redaktorius, vertėjas Rudolfas Andrius Cipelis, Laučiuose – kunigas Mikas Klumbys, humanitarinių m. daktarė Dainora Pociūtė - Abukevičienė, Macikuose – vokiečių rašytojas Hermanas Zudermanas, projektuotojas, Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas Vytautas Kamantas, Pagryniuose – poetė Aldona Ramunė Palekaitė, Šilutėje – matematikas, habil. dr. Vidmantas Kastytis Bentkus, poetas, režisierius Marijus Budraitis, chemikas, profesorius Eugenijus Butkus, medicinos mokslų daktaras Žilvinas Endzinas, rašytojas Alfonsas Jocys, žurnalistas, humanitarinių m. daktaras Virgilijus Juodakis, architektas Mindaugas Kubaitis, prozininkė Astrida Petraitytė, dainininkas Arvydas Sauspreikšaitis, olimpinis čempionas Remigijus Valiulis, daugkartinis šalies ir Europos čempionas, pasaulio ir olimpinių žaidynių prizininkas krepšininkas Mindaugas Timinskas, Lietuvos ir Europos rankų lenkimo čempionas, treneris Aleksandras Pancerovas ir kt.

Šilutės seniūnijos teritorijoje gyveno ar tebegyena dvarininkas Hugo Šojus, Šilutės Garbės piliečiai visuomenininkas Jurgis Plonaitis ir kraštotyrininkas Jonas Jonaitis, M. Lietuvos literatūros, raštijos ir knygos veikėjas Karlas Vilhelmas Sekuna ir jo sūnūs spaustuvininkai Otas, Artūras ir Oskaras, knygininkai Marija ir Adolfas Štaliai, statybininkas inžinierius Algirdas Balčytis, japoninių magnolijų dauginimo pradininkas Liudvikas Juraška, F. Bajoraičio bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė ir tos pačios bibliotekos bibliotekininkė, visuomenininkė Laima Dumšienė, sportininkai ir treneriai Bronislava Bartušienė, Bronius Mačernis, Liudas Čičirka, Marijus Jazbutis, Stasys Oželis, Vincas Murauskas, Steponas Kairys, Robertas Koncaitis, Česlovas Normantas, žurnalistai Kostas Jucius, Antanas Lauraitis, Stasys Mėlinauskas, Stasė Milevičienė, Orestas Lidžius, Stasė Skutulienė, mokytojai Romualda Dobranskienė, Irena Arlauskienė, Tomas Balčytis, Tatjana Balvočienė, Kristina Blankaitė, Bronislovas Bučius, Kazys Bumblauskas, Jonas Jatautas, Danutė Misiukonienė, kultūros darbuotojai Paulina Pocienė, Regina Puodžiuvienė ir kt.