Kaligrafija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaligrafija - (gr. kallos - grožis + grapho - rašau), dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas. Puošia tekstą, daro ji emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elimentas- ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas. Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senujų Rytų šalių, islamo mene (kufiškasis raštas); ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija.