Priština
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Priština (serb. Приштина, alb. Prishtinë) - Serbijos ir Juodkalnijos autonominės Kosovo provincijos sostinė. Prištinoje dabar gyvena apie 500 000 gyventojų, kurių dauguma - albanai, taip pat yra mažesnių serbų, bosnių ir čigonų bendruomenių. Mieste įsikūrusi laikinoji albanų dominuojama Kosovo vyriausybė ir Jungtinių Tautų administracija Kosove. Proština yra administracinis ir kultūrinis provincijos centras.
[taisyti] Istorija
Romėnų laikais apie 15 km į pietus nuo Prištinos buvo didelis Ulpiana miestas. Jis buvo sugriautas, tačiau imperatorius Justinianas jį atstatė. Dabar toje vietoje yra Lipljan miestelis, čia dar galima pamatyti senovinio miesto griuvėsius.
Po Romos žlugimo Priština pradėjo augti. Ji buvo įsikūrusi kelių, vedusių į visas Balkanų pusiasalio puses, sankryžoje. Dėl šios priežasties Priština tapo svarbiu prekybos centru svarbiausiuose pietryčių Europos maršrutuose.
Viduramžių Serbijos valstybei Priština buvo itin svarbi, valdant karaliui Milutinui (1282-1321) ir kitiems Nemaničių bei Brankovičių dinastijų valdovams, ji buvo valstybės sostine iki 1389 įvykusio Kosovo mūšio, kai įsiveržę otomanai sumušė jungtinę Balkanų armiją. Otomanai visą Serbiją nukariavo 1459.
Po šių įvykių Priština dar bent ketvirtį amžiaus išlaikė savo serbiškumą, tačiau palaipsniui vis „turkėjo“, daugumai jos gyventojų - slavams ir albanams - pradėjus išpažinti islamą. Pažymėtina, kad XVII amžiuje dauguma Prištinos gyventojų buvo slavų musulmonai, o ne albanai.
Nuo 1870 albanai suformavo Prizreno lygą priešinimuisi Otomanų valdžiai. 1881 buvo sudaryta laikinoji vyriausybė. 1912 Kosovas trumpai įėjo į naujai susikūrusios nepriklausomos Albanijos valstybės sudėtį. Tačiau 1913 metais galingosios valstybės privertė Albaniją atiduoti Kosovą Serbijai. 1918 Kosovas tapo naujos valstybės - Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės - dalimi.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Priština buvo etniškai mišrus miestas su didelėmis albanų ir serbų bendruomenėmis. Daug albanų, serbams vykdant etninį valymą, buvo ištremti į Turkiją. Albanai Turkijos valdžios buvo priversti priimti turkiškas pavardes ir įsikurti Turkijos provincijose, kurios anksčiau gyveno armėnai ir graikai.
Antrojo pasaulinio karo metu Prištinoje labai sumažėjo serbų, atsikėlė daug albanų. Nuo 1941 iki 1945 metų Priština buvo inkorporuota į Italijos okupacinę Aukštutinės Albanijos valstybę.
