Frankai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Frankai buvo viena iš keleto vakarų germanų genčių federacijų, kurią sudarė germanų gentys: salijai, sugambri, chamavi, tencteri, chattuarii, bructeri, usipetes, ampsivarii, chatti. Jie atkeliavo į vėlyvąją Romos imperiją iš dabartinės vidurio Vokietijos ir apsigyveno Galijoje, kur buvo priimti kaip federatai (foederati) ir įkūrė karalystę teritorijoje, apimančioje didžiąją dalį dabartinės Pracūzijos ir vakarinę Vokietijos dalį (Frankonija, Reino žemė, Hesenas).
Frankų valstybė užgimsta 486 m. kurios vadas, tuo metu, buvo Chlodvigas :
- Jis sistemingai atsisako vergų darbo ,
- įveda alodą(alodas - žemės valda, gaunama už karinę tarnybą visam laikui) ,
- Cenrtalizuoja valdymą.
- Atsiranda grafai(grafas-žmogus,gavęs teisę rinkti mokesčius, teisti)
- Atsiranda majordamai(majordamas-aukščiausias rūmų valdytojas)*vallstybė valdoma, remiantis rašytine teise.
496m. Chlodvigas apsikrikštija ; 507m. Mūšis prie Puatjė(Prancūzija) Sumušami Vestgotai ; 687m.-Majordama, Pipinas, Heristalietisnuverčia pakutinįjį Mervingų dinastijos valdovą ir pradeda Karolingų dinastiją (687-843m.)
Iškyla Karolis Mertelis(715-743)
Frankų valstybę valdo Karolis Didysis :
- Įkuria pastovią valstybės sostinę Achencę
- Remia kultūros plėtrą
- 800m. Frankų valstybė skelbiama imperija
- Remia kultūros plėtrą
- Beneficiją keičia feodu (beneficija- žemė , gauta už karinę prievolę iki gyvos galvos , feodas- privati žemės valda, gaunama už karinę tarnybą su paveldėjimo teise ir ant jos gyvenančiais valstiečiais.)
843m.- Verdeno sutartis, pagal kurią žlunga Frankų imperija .