Begalybė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Begalybė - terminas, naudojamas matematikoje, fizikoje, astronomijoje.
Matematikoje begalybė (žymima 
) - abstrakcija, reiškianti kurio nors dydžio neperstojamą kitimą didėjimo arba mažėjimo kryptimi. Taigi begalybė nėra koks nors konkretus skaičius, tai - kitimas (reiškinys). Užrašas 
reiškia, jog x neapibrėžtai didėja. Begalybė gali būti ir kai kurių skaičiavimų rezultatas:
reiškia, kad funkcija f(t) intervale nuo 0 iki 1 nėra susieta su riboto dydžio plotu.
reiškia, kad funkcijos f(t) reikšmė didėja be galo didėjant t
Kosmologijoje begalybė kartais naudojama nusakyti beribę (begalinę) Visatą.
Programavime [1] begalybė yra speciali kintamojo reikšmė, gaunama jei operacijos rezultatas yra matematinė begalybė arba jo absoliuti reikšmė per didelė naudojamam kintamojo tipui. Tokia begalybė turi ženklą ir su ja galima atlikti kai kuriuos veiksmus. Jei operacijos reikšmė matematiškai neapibrėžta (tarkim, 0/0), gaunama kita reikšmė - neskaičius (NaN). Teigiama bei neigiama begalybės ir neskaičiai numatyti įvairiose kalbose paplitusiame IEEE 754 standarte.
 |
Šis matematinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
