Alytus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Alovės seniūnijoje žr. Alytaus kaimas.

Alytus

54°23′20″N, 24°2′50″E

Valstybė:

Lietuva

Savivaldybė:

Alytaus miesto savivaldybė

Gyventojų (2006):

69 145

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Alytùs
Kilmininkas:	Alytaũs
Naudininkas:	Alỹtui
Galininkas:	Alỹtų
Įnagininkas:	Alytumì
Vietininkas:	Alytujè

Alytus - miestas pietų Lietuvoje, šalia Nemuno, 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir dekanato centras, turi savivaldybės statusą. Didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia - Alytaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia - Alytaus miesto savivaldybės administracija.

Mieste gyvena 94,7% lietuvių, 2,8% rusų. Čia pagaminama 4,6% visos Lietuvos pramonės produkcijos. Yra pramonės ir prekybos mokykla, Alytaus kolegija, tuberkuliozės ligoninė, V. Kudirkos rajono centrinė ligoninė, sporto rūmai.

[taisyti] Istorija

Miesto apylinkėse gyventa jau neolite. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI-IX amžių pilkapių, XIII-XIV amžiais čia stovėjo medinė pilis. Pirmą kartą minimas 1377 metais minimas Vygando Marburgiečio kronikoje kaip regiono centras. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. 1387 m. LDK dokumentuose minimas kaip miestelis. Po Žalgirio mūšio dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi Alytus I, nuo XV a. pabaigos kairiajame krante auganti gyvenvietė ėmė vadintis Alytus II. Apie 1520 m. pastatyta Šv. Liudviko bažnyčia ir įsteigta parapija. 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės.

1586 metais pastatyta cerkvė.

1795 metais rytinė miesto dalis (Alytus I) atiteko Rusijos imperijai, vakarinė (Alytus II) - Prūsijos karalystei, bet po Vienos kongreso atiteko Lenkijos karalystei (priklausė 1815-1915 m.).

1915 metais, kai Lietuvoje ir Suvalkų gubernijoje įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą.

1919 vasarį mieste vyko Alytaus kautynės, kuriose Lietuvos kariuomenė kovėsi su bolševikais. Antrojo pasaulinio karo metais Alytuje sušaudyta apie 60 tūkst. žydų.

1977 metais Alytui buvo suteiktos respublikinio pavaldumo miesto teisės. 1995 m. gruodžio 11 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2001 m.
1827 m.	1886 m.	1897 m.	1923 m.	1940 m.	1959 m.	1970 m.	1979 m.	1989 m.	2001 m.
289 (Alytus I)	926 (Alytus I) + 843 (Alytus II)	1435 (Alytus I) + 2010 (Alytus II)	6322	9900	9900	12.400	28.074	55.509	71.491

[taisyti] Kultūra

Miesto centre yra kraštotyros muziejus, dramos teatras, A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną - paminklas A. Juozapavičiui atminti. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Prie miško taip pat yra Tautos istorinės atminties muziejus, A. Jonyno muziejus.

[taisyti] Bažnyčios

Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

Alytuje yra keturios bažnyčios:

Šv. Angelų Sargų (centre), pastatyta 1830 metais. Medinė, su neobarokiniais altoriais.
Šv. Kazimiero (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta "plytų stiliaus" cerkvė (pašventina 1904 metais). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 metų buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 metais bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 metais pagal architekto Vytauto jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota.
Šv. Liudviko (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), pastatyta 1524 metais. Varpinėje tebeskamba XIX amžiuje nuliedintas varpas.
Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos (šalia Vidzgirio mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 metais, pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė.

Alytus 2005-2006 m. žiemą

[taisyti] Muziejai

Alytaus kraštotyros muziejus;
A. Jonyno memorialinis muziejus;
A. Matučio vaikų literatūros muziejus;
S. Dariaus ir S. Girėno ekspozicija;
A. Ramanausko - Vanago vidurinės mokyklos istorijos muziejus;
Mūsų tautos istorinės atminties muziejus;

Miesto garbei yra pavadintas vienas krateris Marse.

[taisyti] Pramonė

Mieste yra įvairių pramonės įmonių - šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė, siuvimo fabrikas. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių - AB „Snaigė“ (šaldytuvų gamykla), AB „Alytaus gelžbetonis“, UAB „Alkesta“, Alytaus šiluminiai tinklai, Alytaus elektros tinklai, AB „Alytaus tekstilė“, Lietuvos žaliava, UAB „Daisotra“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „Alita“, „Lietuvos buitinė chemija“, AB „Alytaus chemija“, AB „Alytaus Coca-cola“ ir kt. Pietiniame pramonės rajone - AB „Astra“.