Vikipedija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie Lietuvišką Vikipediją rašoma straipsnyje Lietuviška Vikipedija.

Vikipedija (anglų kalba Wikipedia) - daugiakalbė elektroninė Atviroji enciklopedija. Enciklopediją kuria neribotas skaičius žmonių, vienijamų gera valia, sutarimu, bendromis (tinkliečių) pastangomis, naudojant wiki įrangą. Straipsnių kūrimui ir taisymui reikalinga tik interneto naršyklė.

[taisyti] Istorija

Vikipedijos projektas anglų kalba pradėtas 2001 m. sausio 15 d. kaip priedas ekspertų kuriamam Nupedia projektui. Vikipedijos administravimą koordinuoja nepelno organizacija 'Wikimedia Foundation', įsikūrusi JAV. Vėliau buvo sukurti atitinkami projektai kitomis kalbomis, o 2003 m. vasarį pradėtas Vikipedijos projektas lietuvių kalba.

2006 m. projektas kuriamas 230 pasaulio kalbų. 2006 m. Vikipedijoje buvo daugiau nei 4,13 mln. straipsnių (per 1 120 000 straipsnių vien tik angliškoje versijoje), per 911 000 iliustracijų.

2006 m. gegužės mėn. duomenimis, Vikipedijoje buvo atlikta per 120 mln. pataisymų ir papildymų (edits), tvarka bei administravimu, medžiagos sisteminimu rūpinosi 2 620 administratoriai, buvo užregistruota daugiau nei 2 500 000 dalyvių, susikūrusių savo naudotojo (User) vardą.

Plačiau žiūrėkite straipsnį Vikipedijos istorija.

[taisyti] Tikslai

Vikipedijos siekis - struktūriškai ir sistemiškai pateikti žmonijos sukauptas žinias enciklopedijos forma. Kokiomis temomis rašoma ir kaip, sprendžiama Vikipedijos bendruomenėje - tarpusavio sutarimu. Siekiama, kad vien tik statistiniai duomenys ar šiaip įdomi medžiaga neturėtų būti beatodairiškai talpinami enciklopedijoje. Visa tai turi būti struktūruojama, pateikiant apibrėžimą, atskirus faktus siejant į vieningą visumą ir nurodant tarpusavio ryšius bei sąsajas, priklausomybes ir panašumus.

[taisyti] Autorinės teisės ir licencija

Enciklopedijos straipsniuose pateikta informacija yra laisvai prieinama. Ją galima ne tik skaityti, bet ir kopijuoti, platinti pagal GFDL licenciją. Vikipedija neturi apibrėžto autorių rato, siekiama kuo daugiau žmonių įtraukti į bendrą darbą. Todėl jai taikomos apribotos autorinės teisės. Niekas negali savintis Vikipedijos autorinių teisių.

[taisyti] Vikipedijos privalumai

[taisyti] Kompaktiškumas

Elektroninė enciklopedijos forma leidžia greitai surasti reikiamą informaciją, pereiti prie kitų temų straipsnių, perskaityti internetinėse nuorodose pateikiamą medžiagą, susijusią su straipsniu. Spausdintinėse enciklopedijose informacija pateikiama keliolikoje tomų, kurių sklaidymas ir vartymas nėra toks patogus.

[taisyti] Forma

DVD forma

Elektroninė forma:

Elektroninė forma leidžia greitai ieškoti reikiamos informacijos. Tačiau ne kiekvienoje elektroninėje enciklopedijoje pateikiama informacija gali būti greitai nukopijuota į tekstinę programą, kuria gali būti kuriamas naujas kūrinys (pavyzdžiui, informacijos, rastos el. enciklopedijoje, pagrindu).

Vikipedijoje esančią medžiagą skaityti, jos ieškoti ir ją kopijuoti yra visai paprasta. Spausdintinės enciklopedijos medžiagą tokiu atveju reikėtų skenuoti arba suvesti informaciją kliaviatūra, kas užimtų tikrai daug laiko.

- Prisijungus prie interneto

Šiuo metu Vikipedija greičiausiai prieinama yra internete (adresu http://lt.wikipedia.org). Vikipedija pastaruoju metu naudojamasi kone taip pat dažnai kaip ir populiariomis paieškos svetainėmis (kaip Google, Yahoo ir kitomis).

- Neprisijungus prie interneto

Vikipediją įmanoma gauti taip pat ir DVD ar CD forma, ją galima nusikopijuoti kaip vientisą dokumentą arba išsisaugoti asmeniniame kompiuteryje.

Spausdintinė versija

Vikipedija Vokietijoje pasiekiama ne tik virtualiesiems skaitytojams

Kadangi kompiuteriais (o tuo labiau internetu) šiuo metu negali naudotis didžioji dalis Trečiojo pasaulio šalių gyventojų, Vikipediją planuojama spausdinti kaip tradicinę ("popierinę") enciklopediją.

Atskiri Laisvosios enciklopedijos straipsnių rinkiniai platinami įvairiose šalyse (paprastai už simbolinę kainą). Visa Vikipedija ruošiama spausdinti kol kas tik vokiečių kalba (100 tomų). Ji bus išleista per 5 metus (2006-2010 metais).

Plačiau apie Vikipedijos vokiečių k. leidimą skaitykite Vikinaujienose.

Garsinė įrašų forma (Audiopedija)

Ateityje bus siekiama sukurti tokią Atvirąją enciklopediją, kurioje esančią informaciją bus galima gauti įvairių jutimo organų pagalba. Vikipedija jau dabar neapsiriboja vien tik elektronine ar spausdintine forma. Jau kuriama ir Audiopedija - Atviroji enciklopedija, skirta nemokantiems (ar neturintiems laiko) skaityti, kuri taip pat prieinama neregiams arba silpnaregiams. Šiuo metu "audiopedizuojami" pavyzdiniai bei rinktiniai straipsniai, kurie turėtų sulaukti ir didesnio plačiosios visuomenės dėmesio.

[taisyti] Aktualumas

Vikipedija yra viena aktualiausiai informaciją pateikiančių enciklopedinių leidinių. Joje svarbūs įvykiai ir aktualijos kartais aprašomos kone įvykio atsiradimo dieną (ar net valandą). Tai, pavyzdžiui, buvo 2005 m. pabaigoje, kai kone kas valandą (angliškoje Vikipedijoje) buvo atnaujinamos žinios apie potvynio JAV mastus ir aukas. Atviroji enciklopedija taip pat netrunka pranešti apie asmenybių gyvenimo įvykius, vingius ar informuoti apie mirtį.

Analogiškoje spausdintoje enciklopedijoje aktualūs pasaulinės reikšmės įvykiai lieka neišbaigti, neaprašyti dėl informacijos trūkumo. Taip pat dažnai neaišku, ar solidaus amžiaus sulaukę asmenys, minimi enciklopedijoje, dar gyvi. Elektroninėje - priešingai: niekada nevėlu atnaujinti informaciją. Ir tai daroma be didelių sąnaudų, kadangi nereikia naujai leisti visos enciklopedijos kaip yra spausdintinių enciklopedijų atveju.

[taisyti] Išsamumas ir teisingumas

Vikipedija savo straipsnių kokybe bei pateikiamos informacijos išsamumu sparčiai vejasi tradicines ir garsiausias pasaulio enciklopedijas. Tačiau reikia atminti, kad Laisvosios enciklopedijos projektas yra kuriamas dar tik 5 metus, todėl Vikipedija negali prilygti joje pateikiamo turinio teisingumu, išsamumu ir detalumu analogiškiems spausdintiems leidiniams, nes Vikipedija yra nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama.

[taisyti] Apimtis

Vikipedija savo apimtimi keleriopai lenkia analogiškas komercines enciklopedijas. Pavyzdžiui, angliška Vikipedija 2006 m. turėjo daugiau nei 1 140 000 straipsnių - 10 kartų daugiau nei Britanika.

[taisyti] Nuorodos, sąsajos

Vikipedijos augimas - eksponentinis

Greta straipsnyje minimų sąvokų, kurias pasiekti galima tiesiog paspaudus ant jų, Vikipedija pateikia sąvokos aprašą, kontekstą bei priskiria ją tam tikrai kategorijai. Panaršius ten (ją pasiekus per teksto apačioje minimą kategoriją), galima rasti daugiau ieškomos susijusios informacijos.

Be to tokie įrankiai kaip "susiję straipsniai" bei "susiję keitimai", straipsnio istorijoje minimi autoriai bei jų sukurti straipsniai (įrankis "naudotojo indėlis") gali atvesti prie ieškomos tematikos šaltinių ir kitų nurodų. Netgi jei straipsnis dar nėra sukurtas, pasinaudojimas funkcija "susiję straipsniai", galima atrasti su ieškomo straipsnio tematika susijusią medžiagą.

Spausdintinėse enciklopedijose nėra tiek daug nuorodų, dažniausiai apsiribojama literatūros sąrašu arba terminais, esančiais kituose tomuose; be to pasiekti tokią medžiagą (vien dėl fizinių kliūčių) nėra taip paprasta: reikia ieškoti bibliotekoje, gauti ir vartyti kitas knygas, kurios ne kiekvienam yra taip lengvai pasiekiamos kaip elektronine forma pateikiama informacija, esanti Vikipedijoje.

[taisyti] Prieinamumas

Vikipedija yra laisvai prieinama iš bet kurio kompiuterio, turinčio interneto prieigą. Online versija yra nuolat atnaujinama, todėl ja naudotis yra geriausia.

Neturint interneto prieigos taip pat yra galimybių naudotis elektronine enciklopedija offline. Komercinės enciklopedijos platinamos CD, DVD diskuose, už kuriuos reikia mokėti nemažus pinigus. Vikipedijos atveju - yra galimybių keleto spustelėjimų dėka išsisaugoti aktualiausią Laisvosios enciklopedijos versiją (pavyzdžiui, anglų, vokiečių, o artimiausiu metu - ir lietuvių kalba).

[taisyti] Daugiakalbystė

VIkipedijos portalas http://www.wikipedia.org. Jame reprezentuojamos didžiausios Pasaulio Vikipedijos

Vikipedijoje tą pačią informaciją galima rasti keliomis kalbomis. Tai kartu ir savotiškas žinių patikimumo garantas, kadangi galima palyginti pateiktą informaciją įvairiose Vikipedijose, sužinoti atitinkamų terminų atitikmenis užsienio kalba. Tokiu atveju Atviroji enciklopedija gali būti pagrįstai vadinama ir enciklopediniu žodynu, kadangi be dalykinės inormacijos joje pateikiama ir nemažai atitinkamos srities sąvokų, padedančių orientuotis žinių okeane.

[taisyti] Rašyba užsienio kalbomis

Vikipedija pateikia vietovardžius, pavardes, vardus (tikrinius daiktavardžius) originalo kalba. Nežinant kokios nors sostinės (pvz., Paryžiaus) pavadinimo kuria nors kalba (pvz., prancūzų), jį galima rasti, pasinaudojant tarpkalbinėmis nuorodomis (pvz., prancūziškoji Vikipedija pateikiama Paris straipsnio versija, be to greta jos yra aprašymas ar susijusi medžiaga, randama, spaudžiant įrankius "susiję straipsniai", esančius kairėje puslapio pusėje).

[taisyti] Galimybė skaityti kitomis kalbomis

Vikipedija hebrajų kalba (joje rašoma iš dešinės į kairę)

Elektroninė enciklopedijos forma leidžia nukopijuoti nesuprantamo kitakalbės Vikipedijos teksto dalį ir pasinaudoti internete esančiomis kompiuterinėmis vertimų programomis, kuriomis galima tą patį tekstą, interneto svetainę išversti į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, japonų kalbas. Pavyzdžiui, naudojantis Google pateikiamais įrankiais.

[taisyti] Nuomonių įvairovė

Vikipedija neatstovauja kuriai nors žmonių grupei. Joje siekiama pateikti įvairiapusišką informaciją, argumentuotas nuomones, iškilus ginčams. Tai leidžia apžvelgti įvairias temas daug plačiau bei giliau (nei įprastinėse enciklopedijose).

[taisyti] Nemokamas naudojimasis

Naudojimasis elektronine Vikipedija - nemokamas. Straipsnius galima kopijuoti, naudoti juose pateikiamą medžiagą - tekstą, statistiką, iliustracijas, nuotraukas, garso ir vaizdo įrašus.

Naudojimosi salygas nustato GNU Laisvos dokumentacijos licencija, todėl būtina laikytis joje numatytų sąlygų, nes joje apibrėžiamos neatlygintino naudojimo taisyklės. Tradicines enciklopedijas nemokamai galima paskaityti nebent bibliotekoje ar pas pažįstamus, o norint ją įsigyti, kad būtų galima nuolat naudotis, reikia mokėti nemažus pinigus.

Norint naudoti komercinės enciklopedijos straipsnius, leidžiama juos nebent tik cituoti. Apie jų atkūrimą ar paskelbimą be autoriaus sutikimo negali būti ir kalbos. Gavus leidimą, straipsnių naudojimasis paprastai turi būti atlyginamas honoraru - užmokesčiu enciklopedijos autoriams, leidėjams. Vikipedijos atveju- naudojimasis Laisvąja enciklopedija yra nemokamas, jei nepažeidžiama GNU licencijos sąlygos.

[taisyti] Vikipedijos kritika

Visiems prieinama enciklopedija turi ir trūkumų. Vikipedijos kritikai teigia, esą ji pasmerkta nesėkmei. Dažniausiai yra minimos Klaidos ir netikslumai, sielvartaujama dėl vandalizmų, politinio ir tautinio korektiškumo, neutralumo, nuomonių konfliktų bei jų gausos, dėl dažno straipsnių keitimo.

Plačiau apie tai rašoma straipsnyje Vikipedijos kritika.

[taisyti] Susiję projektai


Vikižodynas Laisvasis žodynas	Vikicitatos Aforizmai, sentencijos	Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos	Vikiteka Mediateka (Wikimedia Commons)
Vikišaltiniai Įvairūs tekstai	Vikiknygos Vadovėliai, knygos	*Vikirūšys (wikispecies)* Rūšių katalogas	Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas