Sunitai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sunitai - ortodoksinės islamo religinės krypties (Suni islamo, سُنِّيّ - sunnīy) pasekėjai. Sunitai religinio mokymo šaltiniu laiko ne tik Koraną, kaip šiitai, bet ir Suną.
Sunitų įstatymas yra Koranas ir Mohameto pavyzdys, tai gausiausia islamo kryptis.
Vyrauja Arabijos pusiasalyje, Artimuosiuose rytuose, Šiaurės Afrikoje, Vidurinėje Azijoje, Turkijoje, Pakistane, Bangladeše, Indonezijoje ir Malaizijoje, nemažos grupės gyvena Irake, Azerbaidžane, Rusijoje, Afganistane.
[taisyti] Istorija
Islamo pasaulyje politiniai nesutarimai dažnai virsdavo religiniais nesutarimais - pats pirmas toks nesutarimas kilo 30 metų po Mahometo mirties, kai musulmonai pradėjo pilietinį karą po kurio atsirado keturios islamo šakos, iš kurių dvi buvo panašios į šių dienų sunizmą. Viena iš pagrindinių pirmojo pilietinio karo priežasčių buvo ta, kad sukilėliai Irake ir Egipte atsisakė pripažinti trečiojo kalifo ir jo gubernatorių valdžią.Dabartiniai musulmonų religiniai nesutarimai tarp sunitų ir šiitų tebevyksta Irake.
