Mozambikas

Pirmieji Mozambiko gyventojai buvo bušmenai medžiotojai ir rinkėjai, khoisanų protėviai. Tarp pirmo ir ketvirto mūsų eros amžiaus Bantu gentys migravo iš šiaurės per Zambezės slėnį į plokščiakalnį ir pakrantę. Bantu buvo žemdirbiai ir mokėjo apdirbti geležį.

Keletą šimtmečių prieš portugalų tyrinėtojams pasiekiant Mozambiką, palei krantą ir salose buvo arabų prekybos kolonija. Jie vertėsi aukso, dramblio kaulo ir vergų prekyba tarp Afrikos ir Indijos.

Pirmasis europietis, 1498 metais pasiekęs Mozambiką, buvo portugalas Vasco da Gama. Mozambiko saloje jis susitiko su šeichu Moussa Ben Mbiki. Iš šio vardo ir kilo pavadinimas Mozambikas. Portugalai užgrobė šią prekybos vietą ir veržėsi į šalies gilumą išilgai Zambezės ieškodami aukso ir vergų. Šimtmečius potugalai pasitenkino vergų prekyba ir ne per labiausiai rūpinosi gyventojais. Jų diktatūra tęsėsi iki XX amžiaus. Prievartiniu darbu, išnaudotojiškomis darbo sutartimis ir beatodairišku elgesiu portugalai labai pablogino kolonijos gyvenimo sąlygas.

Po antrojo pasaulinio karo, kai daugelis Europos tautų gavo neprikausomybę nuo savo kolonizatorių, Portugalija laikėsi koncepcijos, kad Mozambikas ir kitos jos valdomos šalys buvo jos užjūrio provincijos.

1962 metais buvo įkurtas nepriklausomybės judėjimas FRELIMO. Kuo stipriau portugalai laikėsi savo kolonijoje, tuo stipresnė buvo pasipriešinimo banga FRELIMO. 1964 metais FRELIMO kovotojai perėjo prie į beginklę kovą, kuri šiaurėje baigėsi labai sekmingai. Tačiau nepriklausomybę Mozambikas įgijo tik 1975 metų birželio 25 dieną po raudonųjų gvazdikų revoliucijos ir diktatoriško rėžimo kritimo Portugalijoje. Pirmasis valstybės prezidentas buvo Samora Machel, tačiau jis nebuvo išrinktas per visuotinius rinkimus. 1986 lektuvo katastrofoje žuvo FRELIMO prezidentas. FRELIMO įsigalėjo marksistinės jėgos. Kadangi jie kontroliavo valstybę, visi svarbiausi postai buvo užimti jų vyrų. Jie nacionalizavo visą pramonę ir įkūrė žemės ūkio gamybinius kooperatyvus. Tačiau europiečių specialistų pakeitimas žymiai susilpnino šalies ūkį. Septyniasdešimtųjų metų viduryje kilo naujas pasipriešinimo judėjimas RENAMO, remiamas Pietų Afrikos Respublikos ir Rodezijos. Pilietinis karas, kaimyninių valstybių sabotažas ir ekonominė krizė - toks buvo pirmasis Mozambiko nepriklausomybės dešimtmetis.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Mozambiko politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Mozambiko provincijos

Mozambikas padalintas į 10 provincijų (provincias) ir sostinę, turinčią provincijos statusą. Provincijos taip pat padalintos į 129 apygardas (distritos).

Provincijos: Kabo Delgado, Gaza, Inhambane, Manika, Maputu (miestas), Maputu, Nampula, Niassa, Sofala, Tete ir Zambezija.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Mozambiko geografija

Mozambiko kranto linija yra 2470 km., klimatas yra pereinamasis iš tropinio į subtropinį, palei vandenyną eina lygumos, todėl tie, kurie mėgsta aukštumas, jas ras tik centrinėje šalies dalyje, o kalnus - vakaruose. Aukščiausias kalnas yra Monte Binga, kurio aukštis yra 2436 m.

Sienų ilgis yra 4571 km. Ilgiausios yra su Malaviu - 1569 km. ir su Zimbabve - 1231 km. Taip pat yra siena su Pietų Afrikos Respublika (491 km.), Tanzanija (756 km.), Svazilendu (105 km.) ir Zambija (419 km.).

Drėkinama žemė - 1180 kv. km. Dažni potvyniai ir ciklonai centrinėse ir pietinėse provincijose.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Mozambiko ekonomika

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Mozambiko demografija

Pasiskirstymas pagal religiją: animnistai 48 proc., katalikai 14 proc. Taip pat yra protestantų, musulmonų, bei gyventojų išpažystančių vietines realigijas.