Jurgis Baltrušaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgis Baltrušaitis (1873 m. gegužės 2 d. Paantvardyje (Jurbarko raj.) - 1944 m. sausio 3 d. Paryžiuje) – poetas.
[taisyti] Biografija
Gyveno Maskvoje, 1898 m. baigė Maskvos universiteto Gamtos skyrių (kartu studijavo literatūrą, mokėsi kalbų). 1922 - 1939 m. - Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras TSRS, nuo 1939 m. - Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėjas.
Rašė lietuvių ir rusų kalbomis. Lietuvių kalba išleido satyrinę poemą „Įkurtuvės“ (1941 m.), eilėraščių rinkinį „Ašarų Vainikas“ (1942 m.), rinktinę „Poezija“ (1948 m.). Rusų kalba: eilėraščių rinkiniai „Žemės laiptai“ (1911 m.); „Kalnų takas“ (1912 m.); „Lelija ir pjautuvas“ (1948 m.).
Į lietuvių kalbą Jurgio Baltrušaičio eilėraščių išvertė Balys Sruoga, Faustas Kirša, Linas Broga.
