Gentilės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gentilės (heb. gojim גוים; dgs. goj /גוי) - judėjų vartojamas terminas apibūdinantis pagonius, kurie neišpažįstanta judėjų dievo arba visi kiti asmenys išskyrus žydų tautą. Seniau žydai visas kitas pasaulio tautas vadino gentilėmis, kurios pagal Torą pasmerktos pragaro kančioms. Lotynų kalboje žodis gentilis reiškė pagonius.