Daugpilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Daugpilis
Respublikos miestas

Gyventojai (2005)

109 421

Kiti pavadinimai

gudų - Дзвінск (Dzvinsk)
jidiš - דענענבורג (Denenburg)
rusų - Двинcк (Dvinsk) ir Борисоглебск (Borisoglebsk)
lenkų - Dyneburg, Dzwinów, Dźwińsk
suomių - Väinänlinna
vokiečių - Dünaburg
latvių - Daugavpils

Miestas

nuo 1582 m.

Internetinis puslapis

www.daugavpils.lv

Daugpilis

Daugpilio miesto vėliava

Daugpilis (latv. Daugavpils, t.y. Dauguvos pilis; laikinai rusiškai Dvinsk) - miestas pietryčių Latvijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas. 115,3 tūkst. gyventojų (2000). Miestas išsidėstęs šalia prie Dauguvos upės (rusiškai vadinama Vakarų Dvina). Svarbus geležinkelio mazgas, yra geležinkelio remonto įmonė. Taip pat išvystyta elektros instrumentų, dviračių, sintetinio pluošto, audinių, baldų, avalynės, maisto pramonė. Yra Rygos politechnikos instituto filialas.

[taisyti] Istorija

Iki XIV a. Diunaburgas buvo viena iš aštuonių Livonijos ordino valdytojų rezidencijų. Pilis ne kartą kentėjo nuo lietuvių ir rusų įsiveržimų. Livonijos karo metu Diunaburgas buvo atiduotas kaip užstatas Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui II, o 1561 m. prijungtas prie Lenkijos.

1566 m. Diunaburgas tapo Inflantijos vaivadijos (lenkų Vidžemės arba Pardaugavos hercogystės) centru. 1577 m. jį užėmė ir nuniokojo rusų kariuomenė, vadovaujama Ivano IV. Diunaburgas buvo atstatytas visai kitoje vietoje - 19 km žemiau Dauguvos. Tai ir yra dabartinio Daugpilio buvimo vieta. Naujosios Diunaburgo tvirtovės statybą pabaigė Lenkijos karalius Steponas Batoras. 1582 m. naujajam miestui suteiktos Magdeburgo teisės, kurios padėjo tolesniam Diunaburgo vystymuisi.

XVII a. Diunaburgas trumpam (1656 - 1667 m.) pervadintas Borisoglebsku. Po pirmo ATR padalinimo 1772 m. miestas pateko į Rusijos imperiją, ir nuo 1802 m. Diunaburgas buvo Vitebsko gubernijos apskrities miestas. 1810 - 1833 m. mieste pastatyta nauja tvirtovė, kuris turėjo didelę reikšmę ir 1812 m. kare.

1826 m. pagal Peterburge patvirtintą projektą prasidėjo dabartinio miesto istorinio centro užstatymas. Kartu su geležinkelio nutiesimu miestas tapo svarbiu transporto mazgu. Jame kirtosi geležinkeliai iš Peterburgo (nuo 1860 m.), Rygos (1861 m.), Varšuvos (1862 m.), Orlos (1866 m.) ir Šiaulių (1873 m.). Miestas tapo svarbiausiu pramonės ir prekybos centru Vitebsko gubernijoje. XIX ir XX a. sandūroje mieste buvo daugiau nei 60 pramonės įmonių, iš kurių didžiausios buvo geležinkelio dirbuvės, odos apdirbimo gamyklos, degtukų ir sagų fabrikai. Pirmasis medinis tiltas, kuris sujungė abu Dauguvos krantus, buvo pastatytas jau 1812 m. Po to stovėjo dar keli mediniai tiltai, o nuo 1853 m. - pirmasis plieno tiltas Baltijoje.

1893 m. Aleksandro III įsakymu Diunaburgą pervadino Dvinsku. Tuo metu dauguma Daugpilio gyventojų buvo žydai (46%), rusai (27,5%) ir lenkai (16,3%). 1913 m. mieste buvo 39 mokslo įstaigos, iš jų dvi vidurinės (realinė mokykla ir moterų gimnazija), veikė teatras (nuo 1857 m.), taip pat 15 gydymo įstaigų ir dvi vaistinės. Miesto prieigose Mežcieme buvo 1883 m. grafo Platerio-Zibergo įkurta gydykla "Pogulianka". Iki I pasaulinio karo apie ją buvo įsikūręs vasarnamių rajonas, 1915 m. jame buvo 117 vasarnamių.

XIX ir XX a. sandūroje ir kitame Dauguvos krante vyko intensyvi statyba, o 1912 m. čia išaugusi gyvenvietė Gryva tapo miestu. Administraciškai ji priklausė Kuržemės gubernijos Ilūkstės apskričiai.

>I pasaulinio karo metais mieste buvo 5-asis rusų armijos štabas. Didžioji dalis pramonės įmonių kartu su darbininkais buvo evakuota į Rusijos gilumą. Miesto gyventojų skaičius sumažėjo keturis kartus.

Daugpilio atstatymas prasidėjo 1920 m., kai Lenkijos ir Latvijos armijos miestą išlaisvino nuo bolševikų. Latvijos Respublikos metais suklestėjo miesto kultūrinis gyvenimas. Nors mieste buvo 602 nedidelės pramonės įmonės, tačiau prieškario lygis pramonėje nebuvo pasiektas.

II pasaulinio karo metu Mežcieme buvo rusų karo belaisvių stovykla "Stalag-340", o Daugpilio tvirtovės įtvirtimimuose - žydų getas. Didelė dalis miesto 1944 m. liepą buvo nuniokota.

Pokario metais Daugpilyje išsiplėtė didelių gamyklų statyba. Buvo pastatytos lokomotyvų remonto, elektros prietaisų ir kt. gamyklos, tarp jų ir didžiausia chemijos pramonės įmonė Latvijoje - Daugpilio cheminio pluošto gamykla. Kartu su gamyklomis pastatyti ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonai, didžiausias iš jų - "Chemikų gyvenvietė". Nuo 1946 m. mieste veikia tramvajus. 1956 m. prie Daugpilio prijungtas iki tol savarankiškas Gryvos miestas. 1989 m. atidarytas abu Dauguvos krantus jungiantis Vienybės tiltas.

Šiuo metu Daugpilis yra antras didžiausias Latvijos miestas ir trečias didžiausias pramonės centras. Dėka Daugpilio universiteto, 1988 m. atnaujinto miesto teatro, taip pat kai kurių nacionalinių kultūrinių draugijų veiklos, Daugpilis yra tapęs svarbiu Latgalos kultūriniu centru.