Biatlonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Biatlonas (šiuolaikinė žiemos dvikovė; lot. bis dukart + gr. athlon varžybos, kova) daugiausia žiemos metu kultivuojamas sportas, kuris susideda iš slidinėjimo ir šaudymo mažo kalibro šautuvu į penkis už 50 m išdėstytus taikinius. Svarbiausias biatlono varžybas organizuoja Tarptautinė Biatlono Sąjunga (IBU), vienijanti 61 nacionalinę federaciją.
[taisyti] Varžybų tipai
Rengiamos keleto tipų biatlono varžybos:
- Individualios varžybos, kuriose vyrai įveikia 20 km, moterys - 15 km, šaudoma 4 šaudymo zonose (dvi gulint, dvi stovint). Už kiekvieną netaiklų šūvį skiriama 1 baudos minutė.
- Sprintas, kuriame vyrai įveikia 10 km, moterys - 7,5 km, yra 2 šaudymo zonos, už netaiklų šūvį distancija didinama 150 m
- Estafetė 4×7,5, 2 šaudymo zonos, už netaiklų šūvi distancija didinama 150 m
- Persekiojimo varžybos, kuriose startuojama pagal sprinto rezultatus, vyrai įveikia 12,5 km, moterys - 10 km
- Masinio starto varžybos, kuriose iš karto startuoja 25 biatlonininkai, vyrai įveikia 15 km, moterys - 12,5 km, yra 4 šaudymo zonos
[taisyti] Istorija
Biatlonas išsivystė iš XVII-XIX a. Norvegijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Anglijoje vykusių kareivių lenktynių su kliūtimis. Biatlono čempionatai rengiami nuo 1958 metų, 1960 metais sportas įtrauktas į žiemos olimpinių žaidynių programą.
Lietuvoje pirmosios varžybos surengtos 1960 metais Vilniuje, Lietuvos biatlono federacija įkurta 1995 metais, atskirus biatloną nuo Lietuvos slidinėjimo federacijos. Žymiausi lietuviai biatlonininkai:
- Algimantas Šalna, 1984 m. olimpinių žaidynių estafetės čempionas, 1983 ir 1985 m. pasaulio estafetės čempionas, taip pat laimėjęs 1983 metų pasaulio taurės 10 km lenktynes.
- I. Gruzdevas, 1973 metų pasaulio jaunimo čempionas
