Šaudymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šaudymas - tikslumo reikalaujanti sporto šaka, kur naudojant šaunamąjį ginklą reikia pataikyti į nejudantį arba judantį taikinį.

[taisyti] Istorija

Pirmieji šaunamieji ginklai pagaminti antroje XV a. pusėje, bet tik XIX a. šaudymas tapo sportu. XIX a. pirmoje pusėje Anglijoje Old Hats (Senų Skrybėlių) klube sukonstruota šaudymo į bėgantį taikinį sistema.

1836 m. Koltas išrado revolverio būgną ir ši technologinė pažanga išpopuliarino šaudymą. Netrukus sukurtos pirmosios šaudymo varžybų taisyklės, o pirmoji šaudymo draugija įkurta Šveicarijoje. Apie 1860 m. gyvi balandžiai, iki tol naudoti kaip taikiniai, pakeisti moliniais taikiniais, išmetamais mechaninių svaidyklių.

1896 m. vyrų šaudymo varžybos įtrauktos į pirmąsias šių laikų olimpines žaidynes Atėnuose. Iki pat 1984 m. moterų šaudymo varžybos nebuvo olimpine rungtimi. 1907 m. įkurta Tarptautinė šaudymo sąjunga (Union internationale de tir). 1988 m. ši organizacija tapo Tarptautine šaudymo sporto federacija (ISSF).

Šis sporto straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.