Žaizda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žaizda - odos, gleivinės ir giliau esančių audinių mechaninis, cheminis, terminis ar kitoks sužalojimas.
Turinys |
[taisyti] Žaizdos simptomai
- Skausmas priklauso nuo žaizdos lokalizacijos, žalojančio ginklo ir psichinės sužalotojo būklės.
- Kraujavimas priklauso nuo žaizdos lokalizacijos, jos žiojėjimo, kraujo krešumo, arterinio kraujospūdžio.
- Žiojėjimas priklauso nuo jos dydžio, lokalizacijos ir sužalojimo pobūdžio. Kuo labiau žaizda sutampa su Langerio linijomis (natūraliomis kūno raukšlėmis), tuo mažiau žiojėja.
[taisyti] Žaizdų klasifikacija
Pagal žalojantį ginklą skiriamos:
- Pjautinės žaizdos (lot. vulnus incisum) - tai sužeidimas peiliu ar kitu aštriu daiktu. Pačios žaizdos kraštai lygūs, dažnai žiojėja ir gausiai kraujuoja.
- Durtinės žaizdos (vulnus punctum) - būna perdūrus odą ir gilesnius audinius durtuvu, yla ar kitu smailiu daiktu. Jos nedidelės, išorinis kraujavimas nežymus, bet gilios, dažniausiai pažeidžiami vidaus organai, stambios kraujagyslės.
- Kirstinės žaizdos (vulnus caesum) - padaromos kirviu ar kardu. Tokios žaizdos gilios, pažeidžiančios raumenis, sausgysles, kaulus, žiojėja, tačiau iš jų mažiau kraujuoja negu iš pjautinių žaizdų, nes kraujagyslės greičiau trombuojasi. Tokie sužeidimai sunkiai gyja, nes žaizdų kraštai traumuoti.
- Muštinės žaizdos (vulnus contusum) - padaromos po stipraus smūgio buku kietu daiktu. būdingas didelis ir platus audinių pakenkimas. Tokios žaizdos skausmingos, gyja blogai, nes negyvybinguose audiniuose ima daugintis mikrobai, todėl dažnai supūliuoja.
- Kąstinės žaizdos (vulnus morsum) - būna įkandus gyvūnui ar žmogui. Tokios žaizdos visada būna infekuotos ir gyja labai lėtai. Jos gali būti užkrėstos pasiutligės, sifilio sukelėjais.
- Šautinės žaizdos (vulnus sclopetarium) - atsiranda dėl kulkų ar skeveldrų poveikio. Jos gali būti kiauryminės, aklosios ir liestinės ar paviršinės (kulka ar skeveldra sužeidžia tik kūno paviršių}. Tokios žaizdos turi įėjimo angą, žaizdos kanalą arba ertmę, o esant kiauryminei žaizdai - išėjimo angą. Jos būna labai užterštos mikrobais, sužalojami vidaus organai, dažnai mirtinos.
- Plėštinės žaizdos (vulnus laceratuma) - atsiranda dėl traumų kai oda ir gilesni audiniai suplėšomi lopais. Tokiose žaizdose labai palankios sąlygos daugintis mikroorganizmams, jos dažnai supūliouja.
- Traiškytinės žaizdos (vulnus conquassatum) - būna suspaudus audinius didele jėga. Jos plačios, sužalojami giliai esantys audiniai: raumenys, kaulai. Jos dažniausiai nekraujuoja, bet neretai supūliouja ir labai lėtai gyja.
- Apnuodytosios žaizdos (vulnus veneatum) - padaromos veikiant mechaniniai jėgai ir nuodingoms cheminėms medžiagoms įkandus gyvatei, bitei, įsidūrus cheminiu pieštuku. Jeigu įkandus gyvatei, nuodai patenka tiesiog į kraują, mirtis gali įvykti staigiai. Bičių įkandimai labai pavojingi alergiškiems žmonėms.
- Pjautinė-durtinė žaizda (vulnus incisiopunctum).
- Plėštinė-muštinė žaizda (vulnus lacerocontusum).
- Mišri žaizda (vulnus mixtum).
Pagal sužeidimo gylį:
- Paviršinės žaizdos - sužeidžiama oda, paodis.
- Gilios žaizdos - sužeidžiamas giliau esantys audiniai ir organai. Gali būti pažeistos stambios kraujagyslės, raumenys, nervai, sausgyslės, kaulai ir vidaus organai. Gilios žaizdos buna aklosios nėra išėjimo angos išorėn ir kiauryminės yra žaizdos įėjimo ir išėjimo angos.
[taisyti] Penetruojančios žaizdos
Gilios žaizdos, kai pažeidžiami ertmių (krūtinės, kaukolės, pilvaplėvės, sanarių) vidiniai dangalai ir jos atsiveria, vadinamos penetruojančiomis.
[taisyti] Žaizdų gijimas
Žaizdos gijimo procese skiriama:
- Uždegimo fazė. Jos metu atsidalina nekrozinės masės, o žaizda išsivalo biologiškai, todėl jos trukmė tiesiogiai priklauso nuo audinių sužalojimo dydžio.
- Regeneracijos fazė - žuvusių ląstelių pakeitimo naujomis tos pačios rūšies ląstelėmis procesas. Jo metu vyksta naujų audinių susidarymas, žaizda pasidengia granuliacijomis. Šios fazės trukmė priklauso nuo bendros organizmo būklės, žaizdos srities vaskuliarizacijos (naujų kraujagyslių susidarymo) , nervų pažeidimo.
- Rando reorganizacijos ir epitelizacijos fazė: regeneravęs audinys sudarytas iš fibroblastų pamažu pasikeičia į skaidulinį jungiamąjį audinį, t.y. žaizda randėja. Randėdama žaizda kartu ir epitelizuojasi pradėdama nuo kraštų.
[taisyti] Pirmoji pagalba
- Užsimaukite švarias pirštines.
- Apnuoginkite sužeistą sritį, nustatykite žaizdos pobūdį ir įvertinkite sužeidimą.
- Sustabdykite kraujavimą. Kąstinių, nuodytinių žaizdų atveju neskubėkite stabdyti kraujavimo, nes su krauju iš žaizdos išnešami ligos sukėlėjai ar nuodai, sumažėja žaizdos mikrobinis ar virusinis užterštumas.
- Žaizdos kraštus dezinfekuokite ir sutvarstykite. Svarbu, kad dezinfekuojančios priemonės nepatektų į žaizdą ir nepažeistų audinių. Iš žaizdos nereikia šalinti svetimkūnių, juos pašalinti gali tik gydytojas.
- Malšinkite skausmą.
- Jei žaizda pavojinga (arba įtarima, kad pavojinga), nukentėjusįjį skubiai gabenkite į gydymo įstaigą.
- Jeigu sužalota krūtinės ląsta ir yra įtariamas penetruojantis krūtinės ląstos sužalojimas, būtina krūtinės ląstos žaizdą uždengti oro nepraleidžiančia medžiaga, o ant viršaus uždėti spaudžiamąjį tvarstį. Taip išvengiama pavojingos komplikacijos - atviro pneumotorakso. Sužeistąjį būtina skubiai transportuoti į ligoninę pusiau sėdimoje padėtyje.
