Gyvatės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Serpentes | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Egiptinė kobra (Naja haje) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Gyvatės (Serpentes) - žvynaroplių (Squamata) pobūrio stuburiniai gyvūnai. Paplitusios visame pasaulyje išskyrus pačias šiaurines sritis ir kai kurias salas. Didelis vaidmuo gyvatėms skiriamas įvairių tautų mitologijoje.
Kūnas labai pailgėjęs dėl ypatingo judėjimo būdo. Stubure būna daugiau kaip 400 slankstelių, kurių savotiška sandara suteikia stuburui lankstumą ir stiprumą. Galūnės ir jų juostos atrofuotos. Didžiausios rūšys (anakondos ir pitonai) pasiekia 8 m ilgį, atskirais atvejais iki 10 m.
Turinys |
[taisyti] Mityba
Minta tik gyvūnais. Kai kurių gyvačių mityba labai specializuota, o kitos minta pačiu įvairiausiu grobiu, netgi kitomis gyvatėmis. Maži ar pasipriešinti nesugebantys gyvūnai tiesiog nutveriami ir praryjami; didesni ar besipriešinantys gyvūnai prieš suėdant numalšinami įleidžiant nuodų ar prismaugiant. Dideliam grobiui suvirškinti gali prireikti daug laiko.
[taisyti] Dantų sandara
Gyvatės skiriasi dantimis, jų išsidėstymu bei funkcijomis. Primityvios gyvatės (pvz., smaugliai) turi daug beveik vienodo didumo smailių, pasvirusių atgal dantų. Gyvačių sistematikoje ypač svarbūs viršutinių žandikaulių dantys. Smaugliai bei daugelis žalčių jais grobį tik sulaiko, todėl visi šie dantys vienodi, labai aštrūs, lygiais šonais.
[taisyti] Nuodingosios gyvatės
Nuodingųjų gyvačių kai kurie dantys būna pailgėję, su išilgine vagele priekiniame paviršiuje arba su kanalu viduje, pro kurį į aukos kūną patenka nuodai.
Pačios nuodingiausios gyvatės yra šios (LD50 mg/kg):
- Žiaurioji gyvatė (Oxyuranus microlepidotus) - 0,025. Nuodingiausia gyvatė pasaulyje.
- Pseudonaja textilis - 0,0365
- Taipanas (Oxyuranus scutellatus) - 0.106
- Daugiajuostis kriatas (Bungarus multicinctus) - 0.1080
- Vandeninė kobra (Boulengerina christyi) - 0.1200
[taisyti] Lietuvos gyvatės
Lietuvoje gyvena 2 šeimos ir trys rūšys:
- Geltonskruostis žaltys (Natrix natrix). Lietuvoje kai kur dažnas. Nenuodingas. Gyvena prie vandens, gerai plaukioja, minta daugiausia varlėmis, kurias ryja gyvas. Dauginasi kiaušiniais.
- Lygiažvynis žaltys (Coronella austriaca). Lietuvoje retas. Gyvavedis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
- Paprastoji angis (Vipera berus). Užauga iki 75 cm. Lietuvoje anksčiau buvo dažna, ypač pamiškėse bei pelkių pakraščiuose. Aktyvesnė naktį. Minta daugiausia smulkiais graužikais ir varlėmis. Gyvagimdė. Įkandimas žmogui skausmingas, bet dažniausiai po kelių dienų ligonis pasveiksta.
[taisyti] Sistematika
- Antšeimis. Henophidia
- Aniliidae
- Nykštukinės koralinės gyvatės (Anomochilidae)
- Smaugliniai (Boidae)
- Bolyeriidae
- Cylindrophiidae
- Loxocemidae
- Pitoniniai (Pythonidae)
- Tropidophiidae
- Skydauodegės gyvatės (Uropeltidae)
- Xenopeltidae
- Antšeimis. Typhlopoidea
- Anomalepidae
- Leptotyphlopidae
- Aklažalčiai (Typhlopidae)
- Antšeimis. Xenophidia
- Karpotosios gyvatės (Acrochordidae)
- Atractaspididae
- Žaltiniai (Colubridae)
- Aspidai (Elapidae)
- Jūrinės gyvatės (Hydrophiidae)
- Angys (Viperidae)
