Skausmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Skausmas - nemalonus jausmas, fizinė ar dvasinė kančia, malonumo priešingybė.

Ilgalaikis skausmas sukelia fiziologinių parametrų pakitimus. Kinta kraujospūdis, širdies ritmas, hormonų koncentracija ir kt. parametrai.

Skausmą galima suskirstyti į dvi rūšis: aštrų ir chronišką.

• Aštrus skausmas - staigus trumpalaikis skausmas, skaudanti vieta lengvai nustatoma. Tai organizmo reakcija į sužeidimą ar susirgimą. Toks skausmas dažniausiai jaučiamas koncentruotoje vietoje ir dažniausiai lengvai pagydomas.
• Chroniškas skausmas - pradžioje laikytas skausmas besitęsiantis apie 6 mėnesius. Dabartiniu metu jis apibrėžiamas kaip skausmas, kuris besikartojantis tam tikrą laiką. Dažnai tokį skausmą sunku išgydyti, iš esmės bet kuri skausmo rūšis gali tapti chroniška.

Skausmo tipai:

• Paviršinis (odos) skausmas - atsiranda sužeidus odonį ar poodinį sluoksnį. Lengvai lokalizuojamas. Trumpai besitęsiantis.
• Somatinis skausmas - toks skausmą, kurį sukelia kaulai, kraujo indai ir nervai. Sunkiai lokalizuojamas, kadangi skausmo regionuose trūksta skausminių receptorių. Ilgai besitęsiantis.
• Vidinis skausmas - skausmas kylantis blogai funkcionuojant ar susižeidus vidinius kūno organus. Sunkiai lokalizuojamas. Ilgai besitęsiantis.
• Fantominis galūnių skausmas - skausmas, atsirandantis galūnėse ar jas pašalinus. Skausmas gali atsirasti pašalintoje ar suparaližuotoje galūnėje.
• Nervų skausmas - skausmas, kylantis sužeidus ar susirgus nervų šaknnims.