Telšiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Telšiai

55°59′10″N, 22°15′10″E

Valstybė:

Lietuva

Savivaldybė:

Telšių rajono savivaldybė

Gyventojų (2006):

30 339

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)
Vardininkas:	Telšiaĩ
Kilmininkas:	Telšių̃
Naudininkas:	Telšiáms
Galininkas:	Télšius
Įnagininkas:	Telšiaĩs
Vietininkas:	Telšiuosè

Telšiai - miestas Žemaitijos aukštumoje, prie Masčio ežero, 69 km į vakarus nuo Šiaulių; Telšių apskrities ir rajono centras. Miesto šiaurėje eina geležinkelis Klaipėda-Šiauliai. Telšiai turi seniūnijos statusą.

Mieste yra Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (katedra nuo 1926 m.) ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčia, kunigų seminarija, rusų stačiatikių cerkvė, buvęs bernardinų vienuolynas. Rytiniame Masčio krante yra Kultūros parkas, mieste taip pat yra Žemaitės dramos teatras, žemaičių muziejus „Alka“, Žemaitijos kaimo muziejus, unikali A. Jonušo žemaitiška-japoniška sodyba. Telšiuose yra dvi gimnazijos - Žemaitės ir V. Borisevičiaus katalikiškoji bei šešios vidurinės mokyklos.

Telšiuose yra savivaldybė, paštas, aukštesnioji taikomosios dailės mokykla, rajono centrinė ligoninė. Už geležinkelio (iki plento Šiauliai-Palanga) yra pramoninis rajonas.

Turinys

1 Istorija
2 Telšiai - vyskupijos centras
3 Lankytinos vietos
4 Žymūs Telšių žmonės
5 Nuorodos
- 5.1 Žiniasklaida
- 5.2 Sportas

[taisyti] Istorija

Pasak legendos, Telšius įkūrė didvyris Džiugas, esą gyvenęs ant Džiugo kalno. Istoriniuose šaltiniuose Telšiai (vietovardis vandenvardinės kilmės - per miestą teka Telšės upelis) minimi nuo 1450 m. Nuo XX a. I pusės pačiame Žemaičių aukštumos centre įsikūręs miestas populiariai vadinamas "Žemaičių sostine",- nors iki XVIII a. pabaigos kur kas reikšmingesnis Žemaitijos centras buvo Raseiniai.

Nuo 1450 m. šaltiniuose minimas Telšių valstybinis dvaras, prie kurio ilgainiui išaugo Telšių miestelis; pastarasis apie XVI a. pradžią tapo valsčiaus centru.

1536 m. įsteigta katalikiška Telšių parapija.

Kai kurie istorikai spėja, kad jau XVI a. Telšiams galėjo būti suteiktos vėliau prarastos miesto teisės (žinoma, kad Žemaičių seniūnijos matininkas Jokūbas Leskauskas „Telšių miesto ribas“ buvo nužymėjęs jau 1569 m.). Kultūrinei Telšių ir Žemaitijos raidai daug nusipelnė Telšių karališkojo dvaro laikytojas Povilas Sapiega, kuris 1624 m. miestelyje įkurdino vienuolius bernardinus.

Telšių seniūnija
Savivaldybė:	Telšių rajono
Administracinis centras:	Telšiai
Plotas:	16,4 km²
Gyventojai:	30.539 (2005 m.)
Gyventojų tankumas:	1862 žm./km²
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Valdemaras Ramšas
Žemėlapis
-

Ne vėliau kaip nuo XVII a. Telšiuose kartais rinkdavosi Žemaičių seniūnijos seimelis.

Per 1710 m. marą dauguma Telšių gyventojų išmirė, tačiau miestelis greitai atsigavo. 1764 m. jis netgi tapo - tiesa, tik vienuolikai metų - vad. Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) teismų centru (tuomet čia įsteigti žemės ir pilies teismai; 1775 m. jie buvo perkelti į Šiaulius, tačiau 1790 m. steigiant trečiąją Žemaičių kunigaikštystės repatriciją, t.y. būsimą Telšių pavietą, Telšiuose ir vėl ėmė veikti tiek žemės, tiek pilies teismas).

Telšių miestelis nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. jam buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei miesto herbas.

Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų.

1991 m. gruodžio 21 d. LR AT nutarimu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Telšiai - vyskupijos centras

Šv. Antano Paduviečio katedra

Telšių vyskupija naujai suformuota 1926 m. Jos pirmuoju vyskupu tapo 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Justinas Staugaitis (1866-1943 m.). Šv. Antano Paduviečio katedra (1761 - 1791 m.) barokinė, iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų miesto centre. Bokštas pristatytas 1859 m. (archit. F. Rimgaila). Altorius darė skulptorius T. Podhaiskis ir vietinis meistras J. Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir klasicizmo poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje bažnyčia su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus 1929 m., projektavo žymus to meto architektas V. Dubeneckis.

1927 m. Telšiuose įsteigta Žemaičių kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, 1946 m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu 1989 m. prisikėlė ir tapo Telšių kunigų seminarija.

Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11).

[taisyti] Lankytinos vietos

Muziejus „Alka“

Telšiuose galima aplankyti „Alkos“ muziejų (įkurtas 1932 m.) ir apžiūrėti įdomią Žemaitijos istorijos ekspoziciją. Muziejus turi didelę paveikslų kolekciją.

Pietiniame pakraštyje, Masčio ežero pakrantėje, yra miesto parkas, su Žemaitijos kaimo muziejumi, kuriame eksponuojami XIX a. pab. - XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai.

Žemaitijos kaimo muziejus

Naktiniai Telšiai

[taisyti] Žymūs Telšių žmonės

Antanas Klementas (1756 - 1823 m.) - vienas seniausių Žemaitijos poetų.
Karolina Praniauskaitė (1828 - 1859 m.) - pirmoji Lietuvos poetė.
Mykolas Brenšteinas (1874 - 1938 m.) - Žemaitijos senovės tyrinėtojas.
Gabriel Narutowicz - pirmasis Lenkijos prezidentas
Rolandas Paksas - buvęs prezidentas
Jurga Šeduikytė (g. 1980 Telšiuose) - Lietuvos atlikėja

Telšių senosiose kapinėse palaidotas poetas Butkų Juzė (1893 - 1947 m.), kurio jaunystės eilėraščiuose atsispindi fantastiniai pasakų vaizdai, o vėlesniuose ryškūs socialiniai, revoliuciniai motyvai. Neįtiko tarpukario Lietuvos valdžiai, buvo kalinamas, pokariu dirbo Telšių muziejuje.