Sukinys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sukinys (kvantinės fizikos terminas), sukininis judesio kiekio momentas, elementariosios dalelės savasis judesio kiekio momentas. Nesusijęs su mechaniniu judėjimu. Yra vidinė materijos savybė. Elementariųjų dalelių sukinys yra kvantuotas, nusakomas sukinio kvantiniu skaičiumi 's'. Elektrono, protono, neutrono, neutrino ir jų antidalelių s=1/2. π ir K mezonų s=0, o fotono s=1. Sukinys apskaičiuojamas pagal formulę ![[s(s+1)]^{1/2}\hbar](../../../math/3/6/c/36c6102de72d3e6e4707762076f7110f.png)
. Čia 
- mažoji Planko konstanta. Sukinio kryptis taip pat yra kvantuota; ji apibūdinama magnetiniu kvantiniu skaičiumi ms: dydis ms lygus sukinio projekcijai į kurią nors ašį erdvėje (pvz.. elektrono ms=±1/2).
Sukinio sąvoką 1925 metais pradėjo vartoti S. Gaudsmitas su Dž. Ūlenbeku (abu Olandija). Pagal jų hipotezę, elektronas turi sukinį, kuris sukelia elektrono magnetinį momentą. Remdamasis elektrono sukiniu, V. Paulis (Šveicarija) suformulavo draudimo principą, teigiantį, kad du tos pačios sukinio projekcijos elektronai negali būti tos pačios kvantinės būsenos. Elektrono sukinio ir su juo susijusio magnetinio momento buvimą rodo reliatyvistinė Dirako lygtis. Remiantis elektrono sukiniu, buvo paaiškinta smulkioji atominių spektrų struktūra, anomalusis Zemano efektas.
šaltiniai: LTE 10
 |
Šis fizikos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
