Senovės Egipto istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Šis straipsnis dėl savo svarbos ar dažnų atakų yra dalinai užrakintas - jo negali redaguoti neregistruoti dalyviai. |
Senovės Egipto istorija laikomas laikotarpis nuo priešdinastinio laikotarpio (apie 3200 pr. m. e.) iki Egipto įjungimo į Romos imperiją.
Chronologija
Tradiciškai pagal Manetono periodizaciją Senovės Egipto istorija skirstoma į periodus (priešdinastinis, senoji karalystė, vidurinioji karalystė ir naujoji karalystė) ir dinastijas. Nors remiantis naujausiais archeologiniais tyrinėjimai galima teigti, kad ši periodizacija yra supaprastinta, tačiau ji tebėra plačiausiai naudojama.
Priešistorė
Pradžią Egipto civilizacijai davė Nilo upė. Kiekvienų metų liepos – spalio mėnesiais Nilas patvindavo, o vandeniui nuslūgus likdavo derlingo dumblo sluoksnis. Nilo vaga amžiams bėgant liko nepakitusi, o jo slėnį supa iš visų pusių dykuma, todėl į jį retai įsiverždavo užpuolikai.
Archeologijos duomenys liudija, kad išsivysčiusi Egipto visuomenė egzistavo gerokai anksčiau už vieningos valstybės susidarymą. Tebesitęsiantys kasinėjimai Egipte pamažu keičia mokslininkų požiūrį į Egipto civilizacijos kilmę. XX a. pabaigoje archeologai aptiko įrodymų, kad pietvakariniame Egipto krašte, netoli sienos su Sudanu žmonės gyveno 8000 pr. m. e. Archeologijos mokslo duomenimis, dabartiniame Egipte žmonės Sacharos dykumos oazėse gyveno dar prieš 12 000 metų. Prieš 10 000 metų jie sukūrė aukšto lygio civilizaciją. Į Nilo slėnį pirmieji žmonės pradėjo keltis VI tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmoji Nilo kultūra susiklostė prieš 7000 metų. Egiptiečiai savo šalį vadino MSR - "juoda žemė" arba "Chet Ka Ptah" - "Pta sielos rūmai". Daug vėliau graikai šį vardą pervadino savaip - "Aigyptos".
Priešdinastinis laikotarpis (~3200 - ~3050 m. pr. m. e.)
-
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Priešdinastinis laikotarpis.
Apie šį laikotarpį turima mažiausiai žinių. Jam būdingas IV tūkstantmetyje pr. m. e. jau aptinkamos žemdirbių kultūros. Prie pirmųjų miestų ėmus šlietis aplinkinėms gyvenvietėms, atsirado primityvių valstybinių junginių, graikiškai vadinamų 'nomais'.
Apie 3500 pr. m. e., prie Nilo susidarė 2 valstybiniai junginiai: Aukštutinis (į pietus nuo Nilo deltos) ir Žemutinis (Nilo deltoje) Egiptas. Žemutinio (pietinio) Egipto centras buvo Bechdedas, kur buvo garbinamas dievas Goras, Aukštutinio (šiaurinio) Egipto centras buvo Ombosas, kurios dievas buvo Setas. Tarp jų kildavo karai apie kurių baigtį tikslių duomenų nėra. Aukštutinio Egipto valdovas savo valdžios simboliu padarė aukštą baltą karūną, o Žemutinio Egipto valdovas - raudoną karūną, dėl savo neįprastos formos šiek tiek primenančią kaušą. Šie du valdžios simboliai, atskirai ar sujungti į "dvigubą karūną" nesikeisdami išliko Egipto valdovų simboliais daugiau nei 3500 m.
Išliko legenda, kad Aukštutinis Egiptas valdant karaliui Meniui (apie 3050 - 3000 m. pr. m. e.) užkariavo Žemutinį Egiptą. III a. pr. m. e. Egipto žynio Manetono tvirtinimu, Menis sukūrė dviejų valstybių sąjungą ir tapo pirmuoju Aukštutinio ir Žemutinio Egipto valdovu. Tačiau egiptologų duomenimis, abu Egiptus sujungė Aukštutiniojo Egipto (sostinė - Hierakonpolis (Sakalo miestas) valdovas Horas, maždaug 3500-3300 pr. m. e. Kita versija - suvienytoju buvo Aukštutiniojo Egipto karalius Narmeras apie 3100-2050 pr. m. e.). Spėjama, kad jis dar buvo vadinamas "Skorpionų karaliumi". Po jo valdęs karalius Menis turėjo sosto vardą Hor Aha. Po suvienijomo, Egiptas laikytas dviejų karalysčių sąjunga, o naujo valdovo karūnavimas simboliškai sujungdavo šias valstybės dalis. Prasidėjo ankstyvasis dinastinis laikotarpis.
Iki pirmosios dinastijos pabaigos 2890 pr. m. e. Egipto valstybė sustiprėja, provincijas valdo karaliaus paskirti valdininkai, Egipto įtaka siekia Numidiją. Sostinė, buvusi Hierakonpolyje, perkeliama į Memfį (Men Nefer - „Harmoningas grožis“). Valdo I ir II dinastijos.
Senoji karalystė
Senoji karalystė ( apie 2700 – 2181 m.pr.kr.) prasideda su trečiąja dinastija 2686 m. pr. m. e. Senosios karalystės įkūrėju laikomas karalius Džoseras. Šalis padalinama į smulkesnius administracinius vienetus. Būdinga stipri centralizuota karaliaus valdžia. Karaliui padeda valdyti: viziris, nomuose – karaliaus paskirti valdytojai, nomarcho skiriami valdininkai. Sukuriamas sudėtingas biurokratinis aparatas. Manoma, kad paskutinis senosios karalystės valdovas buvo moteris, vardu Nitikretė (2184-2181).
Penkis amžius trukusiam Senosios karalystės laikotarpiui būdingas tipiškiausias egiptiečių menas, religija ir kultūra. Nuo trečiosios dinastijos stiprėja Saulės, kaip pasaulio dievo, supratimas, pamažu išstumiantis senesnius tikėjimus, kad žemiškasis dievas yra karalius. Dėl to karaliai rėmėsi tuo, kad ir po savo mirties jie išlaiko veiksmingą galią. Veiksmingiausias šio įtikinimo pavyzdys yra piramidės, kurios buvo pradėtos satyti senosios karalystės laikotarpiu.
Pirmoji laiptuotoji piramidė pastatyta Džosero valdymo metu. Apie 2600 pr. m. e., ketvirtosios dinastijos metu, pastatytos garsiosios piramidės prie Gizos (netoli Kairo - eg. Cher Aha - „Kovos laukas“), siekiant pademonstruoti karalių religijos ir valstybės galią. Didžiausios piramidės buvo pastatytos valdant karaliams Cheopsui ir Chefrenui, nors pirmuoju statytoju vadinamas II dinastijos valdovas Khasekhemvis (Khasekhemwy), valdęs 2726-2686. Valdo III-VI dinastijos.
I-asis tarpuvaldis
2180 - 2025 pr. m. e. - pirmasis suirutės laikotarpis. Susilpnėjo centrinė valdžia, apleista irigacinė sistema, sunyksta menai, ėmė keistis religinė sistema. Manoma, kad senoji karalystė žlugo dėl 200-150 metų Artimuosiuose Rytuose trukusios sausros. Valdo VII-X (XI) dinastijos.
Vidurinioji karalystė
Viduriniosios karalystės laikotarpis (2025 – 1750 pr. m. e.) prasideda XI dinastijos valdovo Mentuchotepo I valdymu (tuo dar abejojama, nes XI dinastiją dalis egiptologų priskiria Pereinamajam laikotarpiui), kuris vėl atkuria centralizuotą Egipto valstybę. Sostinė iš Memfio perkeliama į Tėbus. Egipto įtakon patenka Palestina, Sirija, Finikija, Trakija, Nubija, dalis Priešakinės Azijos dalis. Išplečiama irigacinė sistema (drėkinimo įrenginiai), pagyvėja prekyba, statybos, auga amatai, žemdirbystė, gyvulininkystė. Egipto teritorija išsiplėtė iki antrojo Nilo slenksčio. Didėja turtinės nelygybės diferenciacija - susikuria socialiniai sluoksniai: šalia diduomenės iškyla žemdirbiai, amatininkai; gausėja nusigyvenusių žemdirbių, vergų (vergovės šaltinis - karai). Šiuo laikotarpiu valdo pirmoji oficialiai žinoma Egipto valdovė-moteris - Sobeknefru (apie 1807-1803 pr. m. e.). Viduriniosios karalystės laikais valdė XI (XII) - XIII (XIV) dinastijos.
Antrasis tarpuvaldis
II krizė arba II suirutės laikotarpis (1750 – 1570 pr. m. e.). Apie 1700 pr. m. e. į Egiptą įsiveržė klajoklių semitų-hiksų gentys, kurios valdė 150 metų. Apie 1700-1650 pr. m. e. į Egiptą atsikrausto žydai, artimi hiksų giminaičiai, ir valdo Egiptą kartu su jais. Valdo XIV (XV)-XVII dinastijos.
Naujoji karalystė
Naujoji karalystė (1580 – 1080 pr. m. e.) prasidėjo Aukštutinio Egipto karaliaus Amozio I (Ahmos - „Mėnulis gimė“), iš XVIII dinastijos, pergale prieš hiksus, jų sostinės Avario miesto sunaikinimu ir užkariautojų išvijimu į Sinajaus pusiasalio dykumą per Sueco sąsmauką bei žydų pavertimu vergais. XVIII dinastijos pradininkai - Kamozė I Stiprusis ir jo karvedys - motina Aahotep I (Aahhotep). Jos kape egiptologai rado 3 auksines muses, kurios buvo aukščiausi karvedžio nuopelnų įvertinimo ženklai. Žymiausias vadovas - Tutmozis III, karvedys, 17-os žygių metu užkariavęs 350 miestų, Artimuosius Rytus nuo Nubijos iki Eufrato upės. 1457 pr. m. e. prie Kadešo (dab. Sirija) sumušė kanaanitų koaliciją. Prieš jį valdė karalienė Hatčepsutė (sosto vardas - Maatkare, uzurpavo valdžią 1479-1458 pr. m. e.), pasiskelbusi vyru ir priėmusi vyrišką vardą Hatšepsu. To Egipto istorijoje dar niekada nebuvo. Už ją valdė jos meilužis Senmutas (Senemut). Yra išlikę atvirai pornografiniai to laikotarpio darbininkų piešti priešniai, vaizduojantys karalienės ir jos meilužio meilės scenas. Šios dinastijos valdymo metu, karalius Amenhotepas IV (1353-1336) įvykdė religinę reformą, panaikindamas senuosius dievus ir įvesdamas vieno dievo Atono (Saulės disko) kultą. Jo įkurta naujoji sostinė Achetatonas („Atono horizontas“) vėliau buvo sugriauta. Visi Echnatono ir jo žmonos Nefertitės figūros bei atvaizdai - sunaikinti. Visuomenė to nepriėmė, nes jau 2000 metų buvo susiklostęs politeizmas. Jam mirus valdžia perėjo į Smenkaurės rankas, kuris, kaip manoma, buvo garsiojo Tutanchamono vyresnysis brolis. Pats garsiausias Naujosios karalystės valdovas - Ramzis II Didysis, karvedys, politikas ir diplomatas. 1258 pr. m. e. jis sudarė pirmąją pasaulyje žinomą taikos sutartį su hetitų valstybės valdovu Hatusiliu III. Tai pirmas kartas istorijoje, kada karas vyko ne iki kurios nors pusės galutinės pergalės, o baigėsi taikos derybomis. Egiptologai įrodė, kad Ramzio II laikais Egiptas pasiekė dižiausios savo šlovės apogėjų. Mokslininkų nuomone, jo 13-asis sūnus Mernepta apie 1212 pr. m. e. išvijo dalį žydų iš Egipto už sukeltą maištą Taniso ir Per Ramzio miestuose (Nilo delta). Manoma, kad maištininkai buvo vejami tuo pačiu keliu, kaip ir hiksai prieš 500 metų - per Sueco sąsmauką į Sinajaus pusiasalio dykumą. Rasta archeologinių radinių, patvirtinančių šį faktą - maištininkai buvo vejami ne per Raudonąją jūrą, bet per Nendrių jūrą (Nilo deltoje). Žydų Toroje taip pat rašoma, kad žydai bėgo per Nendrių jūrą, kurioje negalėjo paskęsti net vaikas, nes Nilo deltoje upės gylis tuo metu siekė vos 0,5 metro. Egipto istorijoje nebuvo nė vieno valdovo, kuris būtų žuvęs kokioje nors jūroje, o Ramzis II mirė eidamas 87-uosius metus nuo senatvės ir žandikaulių infekcijos. Jo pirmagimis sūnus Amoncherkepešefas mirė apie 1253-1252 pr. m. e., būdamas 27-30 metų. Jeigu vadovautis Biblija, tai Mozei tuo metu buvo apie 50-55 metus ir jis tada jau buvo pabėgęs iš Egipto bei klajojo su savo uošviu dykumoje dar apie 25 metus. Archeologai iki šiol nerado jokių radinių, patvirtinančių, kad iš Egipto XIII a. pr. m. e. būtų išėjusi didžiulė masė žmonių (nuo 600 000 iki 4-5 mln.). Karaliaus Tutmozio III valdymo metu pirmą kartą panaudojamas žodis "Faraonas" - taip laiške valdovą pavadino vienas jo pavaldinių. Valdo XVIII-XX dinastijos.
III Pereinamsis laikotarpis
Apie 1185 pr. m. e. prasideda III pereinamasis laikotarpis. Valdant XXII dinastijos (iš Libijos) karaliams, oficialiai priimamas titulas "Per Aa" - "Didelis namas" (gr. - Pharao), kuris tampa Egipto karalių titulu. Laikotarpis baigiasi visiška suirute valstybėje. Valdo XXI-XXIV dinastijos (1185-747 (715).
Vėlyvasis Egipto istorijos laikotarpis
Nuo 747 (715) pr. m. e. iki 656 pr. m. e. valdo XXV dinastija.
Pereinamasis asirų ir babiloniečių valdymo laikotarpis
664 pr. m. e. į Egiptą įsiveržia asirai ir jį užkariauja. Vėliau - babiloniečiai. Valdo XXVI dinastija (iki 525 pr. m. e.)
Persų valdymo laikotarpis
525 pr. m. e. persai užima Egiptą ir valdo iki 332 pr. m. e. XXVII-XXX dinastijos.
Graikų valdymo laikotarpis
332 pr. m. e. Egiptą užkariauja Makedonijos karalius Aleksandras Didysis, kuris įkuria XXXI dinastiją. Prasideda helenizmo epocha. Nuo 304 pr. m. e. Egiptą ima valdyti Aleksandro suvestinio brolio Ptolemėjaus įkurta Ptolemėjų dinastija (iki 30 pr. m. e.). Egipto žlugimas siejamas su faraonės Kleopatros VII vardu, kuri pradėjo dinastinius karus su savo broliais-vyrais (Ptolemėjai XIII ir XIV) ir pasikvietė į pagalbą Romos armiją. Kleopatros ir jos meilužio Gajaus Julijaus Cezario nurodymu 47 pr. m. e. buvo padegta garsioji Aleksandrijos biblioteka (sudegė 500 000 senovinių raštų). Kleopatra nusižudė 30 pr. m. e. Egipto sosto paveldėtoją - Kleopatros ir Gajaus Julijaus Cezario 17-metį sūnų Cezarioną tais pačiais metais nužudė būsimasis Romos imperatorius Gajus Julius Oktavianas Augustas. Valdo XXXI-XXXII dinastijos. Egiptas atsiduria Romos valdžioje.
Romėnų valdymo periodas
Romėnai valdo Egiptą nuo 30 pr. m. e. iki 638 m. e. m.
Arabų valdymo periodas
640 e. m. Egiptą užkariauja Pranašo Mahometo suvienyti arabai. Jų valdymas tęsiasi iki šiol.
Nepriklausoma valstybe Egiptas išliko iki 670 m. pr. m. e., vėliau įėjo į kitas senovės ir Antikos imperijas.
Civilizacijos laimėjimai:
- Raštas - hieroglifai. Atsirado apie 4000 m. pr. m. e. Pirmieji pasaulyje sukūrė hieroglifinį, hieratinį (šventasis) ir demotinį (liaudies) raštą.
- Matematika.
Mokėjo atlikti keturis aritmetikos veiksmus, skaičiavo trupmenomis.- Geometrija.
Naudojo apytikslę π reikšmę (4×(8/9)² arba 3,160493...) apskritimo plotui skaičiuoti. Mokėjo išmatuoti žemės sklypą, statyti geometriškai labai tikslias piramides.
- Geometrija.
- Astronomija. Stebėjo dangaus kūnų pokyčius. Puikiai žinojo daugelį dabartiniam mokslui žinomų žvaigždynų, planetų, mokėjo apskaičiuoti jų koordinates. Astronomijos pagrindu buvo sukurta senoji religija, žemdirbystė, medicina.
- Medicina. Jau buvo okulistų, chirurgų (atliko kaukolės trepanacijas, lūžusių galūnių atstatymo operacijas), gydymo vaistažolėmis specialistų (impotencijos, apsinuodijimų, virškinimo sutrikimų, karščiavimo gydymas melsvuoju lotosu ir kt. žolėmis), ir terapeutų. Turėjo ligų vadovėlius.
- Pirmieji pasaulyje sudarė kalendorių (paklaida 6 val.)
- Steigė mokyklas (vaikai mokėsi 12 metų).
Religija
-
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Egiptiečių mitologija.
Politeistinė (apie 2000 dievų). Kiekviename iš nomų (41, kita versija -42) buvo po 9 svarbiausius dievus, kurių trejetas sudarė dominuojančią šventąją trejybę. Tikėta pomirtiniu gyvenimu, todėl stengtasi kūną apsaugoti nuo irimo jį balzamuojant aliejais ir druska. Mumijos laidotos su amuletais ir Mirusiųjų knyga. Ši knyga buvo rašoma ant papiruso ritinėlių, Joje daug užkeikimų, himnų dievams. Kiekviena gyvenvietė turėjo savo dievą. Kiekvienas dievas buvo atsakingas už tam tikrą gyvenimo sritį. Dievai buvo vaizduojami zoomorfinio pavidalo t.y. vaizduojami su žmogaus galva ir gyvūno kūnu ir atvirkščiai.
Aukščiausias dievas saulės dievas Amonas Ra. Kiti dievai: Ozyris (eg. -User) (mirusiųjų valdovas, pirmasis žmonijos karalius), Izidė (eg. - Aset) (gyvybės, vaisingumo, motinystės ir sveikatos deivė), Horas (dangaus, tvarkos, medžioklės ir saulės dievas), Setas (karo, tamsos, dykumos, šalčio ir chaoso dievas), Hator (dangaus, linksmybių menų ir meilės deivė) ir kiti. Egiptiečiai garbino ir gyvūnus, siedami juos su tam tikrais dievais: jautį Apį (dievo tvėrėjo Pta įsikūnijimas), krokodilus, kates, gyvates, gandrus.
Menas
Senovės Egipto menas stengėsi atspindėti amžinumą ir nekintamumą. Viskas buvo statoma amžiams, todėl vyravo didingas formos monumentalumas, tvirtumas, (piramidės, Labirintas, Karnako šventyklų kompleksas, Luksoro šventykla, Sfinksas). Pagrindiniai Egipto meno stiliaus bruožai: statiškumas, griežtas ir ryškus konstruktyvizmas, kanonizmas (tam tikrų normų ir taisyklių paisymas), geometrinis taisyklingumas, atidus natūros stebėjimas. Sėdinčios figūros būtinai tūrėjo būti sudėjusios rankas ant kelių, vyrai vaizduojami tamsesne nei moterų oda. Piramidės buvo statomos ne tik Senosios karalystės laikais (ne tokios gigantiškos), dabar yra rasta virš 100 piramidžių. Viduriniosios ir Naujosios karalystės laikotarpiu buvo statomi hipogėjai ir šventyklos.
Naujosios ir viduriniosios karalystės laikotarpiu paplito grožinė literatūra, kelionių aprašymai, himnai karaliaus garbei.
Visuomenė
Valdžia faraonų rankose, bet šalį valdo pareigūnai, kuriems vadovauja du viziriai. Šalis suskirstyta į provincijas – nomus (gr.-apygarda). Juos valdo nomarchai. Socialinė struktūra: *Privilegijuotieji: karalius-faraonas (gyvasis dievas), viziriai, žyniai, kilmingieji, kariai, valdininkai, raštininkai.*Neprivilegijuotieji: gydytojai, amatininkai, pirkliai, žemdirbiai. Neturintys jokių teisių: vergai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kad buvo laikomasi gan engėjiško požiūrio į žemesnio rango žmones, egiptiečiai gana rimtai žiurėjo į etikos normas. Raštuose randama daug informacijos apie būtinąją šeimos, miestelio visuomenės etiką, etišką tarpusiavo elgesį. Tiesa šių normų reikalauta laikytis tik savo luomo ribose.
Mokslas
Sudarė kalendorių, sukūrė raštą, pirmieji pavartojo pagrindinius keturis matematikos veiksmus, skaičiavo trupmenomis. Buvo geometrijos pradininkai (plotų ir kampų matavimas) - piramidės orentuotuos pasaulio šalių ir žvaigždžių (žvaigždynų) atžvilgiu. Išmanė astronomiją: stebėjo dangaus kūnų pokyčius, skyrė planetas nuo žvaigždžių, žvaigždes jungė į žvaigždynus. Gerai išmanė mediciną, jau buvo okulistų ir terapeutų, turėjo ligų vadovėlius. Nustatė širdies reikšmę kraujo apytakos sistemoje. Mokėjo balzamuoti (paraschitai) numirėlius.
Raštas
Atsirado IV tūkstantmečio pr. m. e. Egiptiečiai rašydavo papiruse arba užrašus kaldavo ant akmens. Rašto rūšys: hieroglifinis, hieratinis, demotinis. Hieroglifinis: buvo piešiami ženklai, realistiškai vaizduojantys gyvas būtybes, daiktus, procesus. Tokia rašto sistema buvo gana sudėtinga, tad po kiek laiko ženklai buvo supaprastinti, palikti tik būtiniausi vaizduojamų daiktų kontūrai. Šį - hieratinį - raštą vartojo Egipto žyniai. Paskutinioji egiptiečių rašmenų fazė - demotinis raštas - kursyvas, suredukuotas į brūkšnelius, lankelius ir ratukus, lengvai parašomas. Jame sunku atpažinti pirmykščius simbolius.
Egiptiečių rašto plėtotę skatino specialios rašomosios medžiagos - papiruso - išradimas.
Ekonominis (technologinis) išsivystymas
Buvo sukurta irigacinė sistema. Gyventojai gamino papuošalus, baldus, mokėjo mūryti, lydyti auksą, varį, alavą, bronzą, statė piramides (seniausia yra Džoserio piramidė) ir mastabas (arab.-"stalas", laidojimo pastatus-kapus), audė, naudojo arklių traukiamus kovos vežimus, augino rugius, kviečius, avižas, kepė duoną (be mielių ir su mielėmis),gamino 6 rūšių alų ir 5 rūšių vyną.
Garsiausi faraonai
- Menas – karalius, suvienijęs Egiptą IV tūkst. pr. m. e. pab.
- Džoseras – karalius, pastatęs pirmają piramidę. III tūkst. pr. m. e..
- Cheopsas – karalius, pastatęs aukščiausią piramidę (147m.) III tūkst. pr. m. e. vid.
- Echnatonas – karalius, vykdęs religinę reformą ir bandęs įvesti monoteistinę religiją Egipte. II tūkst. pr. m. e.
- Nefertitė – karalienė, Echnatono žmona ir sesuo, archeologų tituluojama viena gražiausių Egipto moterų. II tūkst. pr. m. e.
- Hatčepsutė – valdovė – moteris, į valdžią patekusi atsitiktinai, ir meilužių-patarėjų pagalba valdžiusi labai sėkmingai, II tūkst. pr. m. e.
- Ramzis II – karalius, žinomas savo aktyviais užkariavimais, išplėtęs Naujojo Egipto karalystę ir pasirašęs pirmąją istorijoje žinomą taikos sutartį su hetitais II tūkst. pr m. e.
- Kleopatra – pakutinioji Egipto faraonė, po kurios nusižudymo Egiptas atiteko Romai.
Papildoma informacija
Laikotarpiui nuo Meno iki Džoserio trūksta rašytinių šaltinių, tačiau yra pakankamai archeologinių duomenų. Senosios karalystės laikotarpiu buvo statomos milžiniškos piramidės, tam reikalingas lėšas paimdavo iš nomų. Valstybiniai vergai ten kasdavo kanalus, 2-3 kartus padidėdavo žemės plotai, tiek pat padidėdavo ir mokesčių į iždą. Per 150 m. sunyko drėkinimo kanalai. Jie vėliau buvo atstatyti ir vėl karaliaus valdžios autoritetas išaugo. Viduriniosios ir Naujosios karalystės metu karaliai laidojami tik hipogėjuose, kadangi visos piramidės buvo apiplėštos, o požeminėse kapavietėse išliko ir mumijos ir įkapės (pvz.-Tutanchamono kapas). Išliko piramidžių iš IX-VII a.pr.m.e., dauguma - buvusioje Nubijoje, kurios karaliai valdė ir Egiptą.
