Salaspilio mūšis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Salaspilio mūšis (pavadintas pagal Salaspilio miestą Latvijoje, 18 km į pietryčius nuo Rygos) vyko 1605 m. rugsėjo 27 d. tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos kariuomenių, vykstant 1600-1611 m. karui dėl Livonijos. Laikoma viena iš didžiausių pergalių Abiejų Tautų Respublikos istorijoje.
Istoriniuose šaltiniuose dažnai vadinamas Kircholmo mūšiu, nes dabartinis Salaspilis taip vadintas iki 1917 m.
[taisyti] Istorija
Į karą 1605 m. įsitraukė ir pats Švedijos karalius Karolis IX, kuris rugpjūčio mėn. išsilaipino Livonijoje su 14 000 karių ir patraukė Rygos link. Švedų kariuomenę prie Salaspilio (25 km. į pietus nuo Rygos) su 4 000 karių pasitiko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonas Karolis Chodkevičius.
Kiekybinė švedų persvara buvo žymi: 11 000 pėstininkų, 3000 raitelių ir 11 patrankų prieš Lietuvos-Lenkijos kariuomenės 1 300 pėstininkų, 2 500 kavaleristų ir 5 patrankas.
Mūšį pradėjo etmonas Chodkevičius, pasiųsdamas kavaleriją prieš kairįjį švedų flangą. Tuo pačiu metu 300 husarų puolė švedų pėstininkus, išdėstytus centre, kad šie negalėtų persirikiuoti ir paremti dešiniajame flange atakuojamos kavalerijos. Švedų kavalerijai pradėjus trauktis, Chodkevičius įsakė visoms kairiojo sparno pajėgoms ir rezervui atakuoti dešinįjį švedų sparną. Švedams ėmus trauktis, jų pėstininkai liko neapsaugoti iš flangų ir turėjo atlaikyti ataką iš trijų pusių vienu metu. Prasidėjo paniškas bėgimas.
Mūšis truko apie 20 minučių, švedų kariuomenė buvo sutriuškinta - žuvo apie 8000 (9 500) švedų ir tik maždaug šimtas Chodkevičiaus karių, dar apie 200 buvo sužeista, taip pat husarai prarado daugumą žirgų. Lietuviams atiteko 60 priešo vėliavų, 11 patrankų.
[taisyti] Po mūšio
Po mūšio švedai buvo priversti nutraukti Rygos apgultį ir atitraukti savo pajėgas į šiaurę.
[taisyti] Salaspilio mūšis literatūroje
Salaspilio mūšį batalinėje poemoje Carolomachia („Karolių mūšis“, aliuzija į tai, kad abiejų karvedžių vardai buvo Karoliai) 1606 m. aprašė Vilniaus universiteto profesorius, jėzuitas Laurencijus Bojeris (Boyer). Lotyniškame poemos tekste yra vienas ankstesniųjų lietuviškų žodžių paminėjimų, būtent, lietuviai puldami šaukė „muški!“. Švedų kilmės poemos autorius pastebi, kad iš šio žodžio galėjęs kilti ginklo pavadinimas muškieta.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje viena iš Kariūnų bataliono kuopų vadinama Salaspilio vardu, o viena iš kapitonų kursų auditorijų pavadinta Jono Karolio Chodkevičiaus vardu.
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
