Ptachas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ptachas (Pteh, Pta, Ptah - „atidarytojas“) egiptiečių mitologijoje - vienas svarbiausiųjų dievų. Pasaulio kūrėjas, pagimdęs dievus, jiems įrengęs šventyklas ir pagaminęs jų kultinius kūnus iš akmens, medžio bei molio, sukūręs miestus, įsteigęs Egipto apskritis. Architektų, dailininkų, skulptorių globėjas. Jis padarė metalinę lėkštę, kuri laikoma dangaus stogu ir rojaus grindimis.
Ikonografijoje Ptachas vaizduojamas šventavietėje (naos) ant pjedestalo stovinčiu barzdotu vyru, susivyniojusiu į mumiją, laikančiu lazdą, kuri simbolizuoja gyvenimą, stabilumą ir ilgaamžiškumą.
Reiškiasi Ptah-Teneno, Ptah-Sokaro, Ptah-Sokaro-ozyrio triados, šventojo Hapio jaučio pavidalais. Jo žmona - Sekhmeta (galia), o sūnus Nefertumas, kurį vėliau pakeičia sudievintas III dinastijos architektas, gydytojas ir išminčius Imhotepas.
[taisyti] Kultas
Kulto centras Memfyje. Iš pradžių buvęs vietinis Memfio dievas, bet jau III tūkst. pr. m. e. Ptacho kultas paplito visame senovės Egipte.
Ptachas atstovauja saulės tekėjimą arba ką tik patekėjusią saulę. Jis priklauso dievų–kūrėjų grupei. Memfio religiniame spekuliatyviniame mokyme Ptachas yra dievas demiurgas, viso, kas egzistuoja, kūrėjas. Jis buvo „pirmasis postūmis“ kam kuriant pasaulį buvo dieviškoji mintis, o pagrindinis kūrimo instrumentas – dieviškasis žodis. Kūryba, kuri remiasi dieviškąja mintimi ir dieviškuoju žodžiu, lemia visos būties substancinę vienovę. Memfio dvasininkų kūrinyje (Memfio teologiškajame traktate) sakoma, kad Ptachas yra „kiekviename kūne, visų dievų, visų žmonių, visų žvėrių, visų šliužų ir viso, kas gyva viduje, nes jis mąsto už visus ir įsakinėja visiems, kam tik nori“. Šitoks Ptacho įsikūnijimas Visatoje bei įvairiausiuose gyviuose teikia didelių galimybių šio dievo sinkretizmui.
Ptachas tapatintas su Atumu (taip jis tapo eneados kūrėju), su Amonu ir Ra, tai liudija formulė: „Tikrai yra iš viso trys dievai – Amonas, Ra ir Ptachas. Ir nėra jiems lygių. Nematomojo Amono veidas kaip Ra, o kūnas – kaip Ptacho“. Ypač artimas Ptachui buvo vietinis Memfio chtoniškasis žemės dievas Tatenenas, ir jie susiliejo į vieną dievybę Ptachą Tateneną, garbintą kaip vaisingumo dievą.
Egiptiečių istoriko Manetono (IV a. pr. m. e. antroji pusė – III a. pr. m. e. pradžia) senovės graikų kalba parašytoje Egipto istorijoje Ptachas tapatinamas su senovės graikų amatininkystės dievu Hefaistu ir laikomas pirmuoju Egipto valdovu.
