Mineralinis vanduo
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mineralinis vanduo - natūraliai susiformavęs vanduo, kuriame yra ištirpusių mineralų, o taip pat jis skiriasi savo skoniu ar turi gydomųjų savybių.
Jau seniausiais žmonijos gyvavimo laikais mineralinis vanduo buvo naudojamas gydymo tikslams. Juo gydydavo įvairiausius susirgimus, žaizdas.
[taisyti] Mineralinio vandens klasifikacija
Pagal cheminę sudėtį ir fizikines savybes viso pasaulio mineralinis vanduo gali būti klasifikuojamas taip:
| Rodiklis | Rodiklio minimali norma | Mineralinio vandens pavadinimas |
|---|---|---|
| Bendras ištipusių medžiagų kiekis | 2,0 g/l | <2,0 g/l - labai mažos mineralizacijos vanduo |
| 2,0-5,0 g/l - mažos mineralizacijos vanduo | ||
| 5,0-15,0 g/l - vidutinės mineralizacijos vanduo | ||
| 15,0-35,0 g/l - aukštos mineralizacijos vanduo | ||
| 35,0-150,0 g/l - sūrymas | ||
| >150,0 g/l - stiprus sūrymas | ||
| Ištirpęs CO2 kiekis | 0,5 g/l | 0,5-1,4 g/l - mažai karbonatizuoti |
| 1,5-2,5 g/l - vidutiniškai karbonatizuoti | ||
| <2,5 g/l - labai karbonatizuoti | ||
| Ištirpęs H2S kiekis | 10 mg/l | 10-50 mg/l - mažai sulfidiniai |
| 50,0-100,0 mg/l - vidutiniškai sulfidiniai | ||
| 100,0-250,0 mg/l - stipriai sulfidiniai | ||
| >250,0 mg/l - labai stipriai sulfidiniai | ||
| Ištirpęs As kiekis | 0,7 mg/l | 0,7-5,0 mg/l - arseniniai vandenys |
| 5,0-10,0 mg/l - stipriai arseniniai | ||
| >10 mg/l - labai stipriai arseniniai | ||
| Ištirpęs Fe (Fe2++Fe3+) kiekis | 20 mg/l | 20,0-40,0 mg/l - geležingi vandenys |
| 40-100,0 mg/l - stipriai geležingi | ||
| >100 mg/l - labai stipriai geležingi | ||
| Ištirpęs Br kiekis | 25 mg/l | Bromo vandenys |
| Ištirpęs J kiekis | 5 mg/l | Jodo vandenys |
| Ištirpęs H2SiO3 ir HSiO3- kiekis | 50 mg/l | Siliciniai vandenys |
| Ištirpęs Rn kiekis | 5 mμC/l | 5 - 40 mμC/l - mažai rodono turintys vandenys |
| 40-200 mμC/l - vidutiniškai daug rodono turintys vandenys | ||
| >200 mμC/l - daug rodono turintys vandenys | ||
| pH reikšmė | <3,5 - stipriai rūgštūs | |
| 3,5-5,5 - rūgštūs | ||
| 5,5-6,8 - silpnai rūgštūs | ||
| 6,8-7,2 - neutralūs | ||
| 7,2-8,5 - silpnai šarminiai | ||
| >8,5 - šarminiai | ||
| Temperatūra | <20°C - šalti | |
| 20-35 °C - šilti | ||
| 35-42 °C - karšti | ||
| >42 - labai karšti | ||
[taisyti] Mineralinio vandens suvartojimas 2003 metais
| Šalis | Litrai žmogui |
|---|---|
| Italija | 203 |
| Prancūzija | 149 |
| Belgija | 145 |
| Vokietija | 129,1 |
| Ispanija | 126 |
| Šveicarija | 110 |
| Portugalija | 92 |
| Graikija | 57 |
| Vengrija | 55 |
| Lenkija | 41 |
| Didžioji Britanija | 34 |
| Rusija | 10 |
[taisyti] Lietuviškas mineralinis vanduo
Lietuviški mineraliniai vandenys:
| Pavadinimas | Bendras ištirpusių medžiagų kiekis g/l | Vandens tipas |
|---|---|---|
| Vytautas | 7,2 | Natrio chloridinis |
| Tichė | 1,378 | Kalcio sulfatinis |
| Neptūnas | 0,349 | Kalcio hidrokarbonatinis |
| Druskininkų Rasa | 2,017 - 2,450 | Natrio kalcio chloridinis |
 |
Šis geologinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
