Mikėnai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mikėnai, Senovės Graikijos miestas šiaurės rytų Peloponese. II tūkstantmečio pr. m. e. antrojoje pusėje buvo Mikėnų kultūros centras. Miestas buvo apgyvendintas achajų, po dorėnų įsiveržimo prarado savo reikšmę. Mitinis Mikėnų karalius buvo Agamemnonas.
Senojo miesto griuvėsiuose vykdyti archeologiniai kasinėjimai. Pirmuosius tyrimus dalinai atliko Heinrichas Šlymanas 1874 – 1876 m., tęsė jo bendradarbis Wilhelmas Dörpfeldas (1885 – 1887). Nuo 1920 m. kasinėjimams vadovavo A.J.B Wace, kuris nustatė archeologinių radinių Mikėnuose chronologiją. Paskutiniais metais čia dirba graikų archeologai (J. Papademetriu, G. Mylonas ir kt.). Tarp svarbiausių radinių yra akropolio griuvėsiai ir rūmų liekanos, taip pat yra daug kitų svarbių radinių - papuošalai, ginklai, indai, 50 lentelių su įrašais linijiniu B raštu ir pan.
