Mėta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Mentha | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pipirmėtė (Mentha x piperita) |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Mėta (lot. Mentha, angl. Mints, vok. Minzen) - notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso daugiametės ir vienmetės stipriai kvepiančios žolės. Jų lapai ant stiebo ir šakelių išsidėstę priešiškai. Žiedai smulkūs, susitelkę į menturius, o šie sudaro varpos pavidalo žiedynus. Vaisius - riešutėlis.
Gentyje 20-30 rūšių, kurios polimorfinės, lengvai tarp savęs kryžminasi. Lietuvoje nurodoma 11 rūšių:
- Vandeninė mėta (Mentha aquatica)
- Dirvinė mėta (Mentha arvensis)
- Miškinė mėta (Mentha longifolia)
- Pipirmėtė (Mentha x piperita)
- Taškuotoji mėta (Mentha pulegium)
- Šalmėtė (Mentha spicata)
ir kt.
 Vandeninė mėta |
 Dirvinė mėta |
 Šalmėtė |
Manoma, kad mėta padeda esant virškinimo problemoms, diegliams, dujų pertekliui žarnyne, kylant skrandžio rūgščiai.
